Fono įtaka povaizdžių suvokimui

Ištrauka

Bakalauro darbas 
Fono įtaka povaizdžių suvokimui

Turinys
SANTRAUKA 3
SUMMARY 3
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 3
PRATARMĖ 5
1. ĮVADAS 6
2. TYRIMO METODIKA 19
3. REZULTATŲ APTARIMAS 24
3.1 RAUDONAS STIMULA S 24
3.2 ŽALIAS STIMULAS 39
3.3 MĖLYNAS STIMULAS 54
3.4 GELTONAS STIMULAS 70
3.5 ŽYDRAS STIMULAS 84
3.6 PURPURINIS STIMULAS 100
IŠVADOS 114
LITERATŪRA 116
PRIEDAI 118
1. Priedas. Tyrimo dalyvių informuoto sutikimo pavyzdys 118

Santrauka
Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar ir kaip fonas veikia povaizdžių suvokimą. Tyrime dalyvavo 10
tiriamųjų, kurių vidutinis amžius 26 metai, iš jų 4 vyrai ir 5 moterys. Šeši stimulai – raudonas, žalias,
mėlynas, geltonas, žydras ir purpurinis buvo stebimi keturiose skirtingose fono sąlygose. Šios fono
sąlygos buvo tokios: stimulas buvo stebėtas baltame fone ir povaizdis irgi; stimulo fonas buvo baltas ir
povaizdžio juodas; abu fonai buvo juodi; stimulo fonas buvo juodas ir povaizdžio baltas. Šiose
Povaizdžių šviesiui (L), sodriui (C) ir spalvos tonui (h) išmatuoti buvo pasitelktas sulyginimo metodas.
Dar, buvo renkama ir subjektyvi informacija. Vėliau, per keturias fono sąlygas šie kintamieji buvo
palyginti Kruskal-Wallis H testais. Rezultatai parodė, jog, kai stimulas buvo raudonas, mėlynas, žydras
ir purpurinis didžiausią šviesį turėjo povaizdžiai, stebėti baltas-baltas fono sąlygoje. O kai stimulas
buvo geltonas ar žalias – baltas-baltas ir juodas-baltas fono sąlygose. Toliau, visų stimulų atveju, patys
tamsiausi povaizdžiai buvo gauti juodas-juodas ir baltas-juodas fono sąlygomis. Toliau, reikšmingi
skirtumai buvo rasti tarp spalvos tonų esant raudonam, žaliam, mėlynam ir žydram stimulams. O sodrio
– žaliam, žydram bei mėlynam. Dar buvo pastebėta, jog baltas-baltas fono sąlygoje, esant bet kuriam
stimului, tiriamieji povaizdžius suvokė kaip švytinčius, blizgančius, tačiau ir permatomus, išblukusius
vienu metu. Beje, esant baltas-juodas ir juodas-juodas sąlygoms, povaizdžiai vėlavo.
Svarbiausios sąvokos: Povaizdžiai; fonas; šviesis; spalvos tonas; sodris.

Pratarmė:
Tikslus ir išsamus povaizdžių veikimo principų ir kilmės suvokimas dar nėra pilnai aiškus.
Povaizdžių tyrinėjimai yra svarbūs, nes žinios apie povaizdžius gali padėti geriau suvokti regos
procesus smegenyse. Tai gali pasitarnauti ne tik mokslui, tačiau ir medicinoje - terapijose, gydant regos
ir neurologinius sutrikimus bei mene ir vaizdo technologijose. Kol kas trūksta šiuolaikinių tyrimų,
kurie tirtų povaizdžių spalvas, o ypač jų priklausomybę nuo fono. Dėl šių priežasčių pasiryžau tyrinėti
povaizdžius. Dėkoju savo darbo vadovui už pagalbą bei tyrimo dalyviams.

1. ĮVADAS
Seniau spalvų suvokimas buvo labai svarbus išlikimui – vaisių skynimas, uogų rinkimas,
medžioklė. Tačiau, be abejo, ir šiais laikais šis pojūtis išliko be galo reikalingas įvairiose kasdieninėse
žmogaus veiklose: vadovaujantis šviesoforo šviesa, renkantis šviežią maistą, atpažįstant odos bėrimus,
neverbalinei komunikacijai, kaip, pavyzdžiui, skruostų paraudimas pykstant ar susigėdus. Žinoma,
spalvos yra svarbus komponentas mene ir estetikoje – drabužiai, įvairių dalykų dizainas, filmai, paveikslai.
Žmogus mato pasaulį spalvotą dėl regos sistemos atsako į šviesą. Pirmiausia, fotonai –
elektromagnetinės energijos vienetai – yra paverčiami nerviniais signalais. Fotonus nerviniais signalais
verčia akies fotoreceptoriai. Šie neuronai yra išsidėstę mozaika tinklainės gale (Schnapf and Baylor,
1987). Jų yra du tipai: kūgeliai (kolbelės) ir lazdelės. Lazdelės neperteikia spalvų pojūčio ar detalių
ryškumo. Šie fotoreceptoriai aktyvuojasi esant prieblandai, nes yra jautresni šviesai. Šių fotoreceptorų
yra 95 procentai, o kūgelių vos 5 procentai. Pastarųjų lokacija yra centrinėje tinklainės dalyje (angliškai
fovea)...