Festivalių vadyba

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
1. Akordeono festivalis 4
2. Ave Maria 5
3. Fortepijonų muzikos festivalis 6
4. GAIDA 7
5. Klaipėdos muzikos pavasaris 8
6. Kristupo vasaros festivalis 9
7. Operetė Kauno pilyje 10
8. Pažaislio muzikos festivalis 11
9. Sugrįžimai 12
10. Vargonų vasara 13
Išvados 14
Šaltiniai 15

Įvadas
Festivalis – kultūros šventė. Kasmet Lietuvoje vyksta kelios dešimtys muzikos
festivalių, turinčių skirtingas tikslines auditorijas. Kiekvieno jų pobūdis unikalus, žavintis
organizatorių sumanumu ir kūrybingumu. Suprantama, jog tai kartu yra verslas, iš kurio vystymosi
gaunamos pajamos, todėl itin svarbu pateikti kokybišką, klausytojui patrauklų produktą, kuriuo
galėtų pasinaudoti kuo didesnė publika.
Šio darbo tikslas – apžvelgti dešimt Lietuvoje vykstančių akademinės muzikos
festivalių ir įvertinti jų struktūrą, renginio vietą, bilietų kainas, išskirtinumą ir klausytojų
pritraukiamumą, nepamirštant paminėti kiekvieno renginio koncepcijos.
Darbe remiamasi oficialia festivalių rengėjų pateikiama informacija ir lietuviškos
spaudos pateikiama medžiaga. Šių informacijos šaltinių derinimas padeda sudaryti objektyvų
renginio vaizdą ir tinkamai įvertinti renginio pasiekimus bei ateities perspektyvas.

1. Akordeono festivalis
Tarptautinis akordeono muzikos festivalis – kasmetinis dešimties dienų renginys,
vykstantis lapkričio mėnesį Palangoje. Šis festivalis rengiamas nuo 1995 metų. Šventės metu
daugiausiai dėmesio skiriama būtent akordeonų skambesiui ir akademinės muzikos populiarumo
didinimui, tačiau nevengiama įvairių žanrų sintezės bei skirtingų stilių improvizacijų.
Dauguma festivalio dalyvių yra lietuviai, bet glaudūs santykiai yra palaikomi su
kaimyninių šalių atlikėjais. Kasmet stengiamasi pristatyti unikalius projektus, pritraukančius naujus
klausytojus ir praplečiančius geografinį renginio mastą. Tokiu pavyzdžiu galima laikyti praėjusiais
metais pristatytą italo Antonello Messinos, džiazo muzikos atstovo, instrumentalisto ir
kompozitoriaus, ir šveicaro Jam Galega Bronnimanno, afrikietiškos muzikos atstovo ir klarnetisto,
tandemą, atlikusį itališkas dainas. Taigi siekiama tęsti renginio tradiciją, tačiau didelis dėmesys
skiriamas ir naujovėms. Tai rodo, jog vienas festivalio rengėjų tikslų – plėsti renginio koncepciją.
Didžioji dalis renginių yra nemokami, vadinasi, sudaromos visos galimybės
akordeonų muzikos populiarinimui ir klausytojų prieinamumui. Kita vertus, pagrindinės programos
dalys (tiek atidarymo – uždarymo koncertai) atliekamos Palangos S. Vainiūno muzikos mokykloje,
todėl suprantama, kad festivalis savaime nėra orientuotas į gausų klausytojų būrį. Tiesa, kai kurie
koncertai, kuriais tikimasi pritraukti daugiau žiūrovų, rengiami kitose vietose. Atsižvelgiant į metų
praktiką, jie vyksta Klaipėdoje, Šventojoje ar kitose Palangos objektuose, pavyzdžiui, Kurhauze.
Nepaisant to, pabrėžtina tai, jog viename koncerte gali dalyvauti iki kelių šimtų klausytojų.
Kalbant apie kainas, būtina akcentuoti renginio vietą. Kaip minėta, renginiai,
vykstantys muzikos mokykloje, yra nemokami. Keletas kitų renginių, vykstančių jau ne mokykloje,
yra apmokestinti. Priklausomai nuo vietos, kainos siekia iki keliolikos eurų. Be to, atsižvelgiant į
tai, jog šis renginys laikytinas akordeonistų švente, Lietuvos akordeonistų asociacijos nariams
taikoma penkiasdešimties procentų nuolaida bilietams.