Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikis Lietuvos ekonomikai

Ištrauka

Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikis Lietuvos ekonomikai
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 9
Paveikslų sąrašas 10
Įvadas 12
1. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politika ir jos problematika 14
1.1. Energetikos politikos vaidmuo 14
1.2. Atsinaujinančių energijos išteklių tendencijos 17
1.3. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politika 18
1.4. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos problematika ekonomikos 
vertinimo atžvilgiu 23
2. Atsinaujinančių energijos išteklių ir jų poveikio ekonomikai teoriniai aspektai 27
2.1. Atsinaujinančių energijos išteklių samprata 27
2.2. Atsinaujinančių išteklių energijos privalumai ir trūkumai 30
2.3. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą skatinantys veiksniai 33
2.4. Atsinaujinančių energijos išteklių poveikis ekonomikai 39
2.5. Empirinių tyrimų atsinaujinančių energijos išteklių politikos tematika apžvalga 41
3. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos
ekonomikai tyrimo metodologija 45
4. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos
ekonomikai tyrimo rezultatai 50
4.1. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos ir Lietuvos makroekonominių rodiklių 
tendencijos 50
4.2. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos ir Lietuvos makroekonominių rodiklių koreliacinė 
analizė 60
4.3. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos ekonomikai ekonometrinis 
vertinimas 62
4.3.1. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos BVP tyrimas 65
4.3.2. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos eksportui tyrimas 68
4.3.3. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos importui tyrimas 72
4.3.4. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos nedarbo lygiui tyrimas 74
4.3.5. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos poveikio Lietuvos ekonomikai ekonometrinio 
vertinimo rezultatų apibendrinimas 76
Išvados ir rekomendacijos 79
Literatūros sąrašas 82
Informacijos šaltinių sąrašas 87
Priedai 89
1priedas. Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politikos ir Lietuvos
makroekonominių rodiklių statistiniai duomenys 89
2Priedas. Atsinaujinančių energijos išteklių politikos ir makroekonominių rodiklių
pasiskirstymo pagal normalųjį skirstinį tyrimo rezultatai 90
3Priedas. ARDL(5,5) modelio tarp BVP ir energijos mokesčių liekamųjų paklaidų
korelograma 91
4Priedas. ARDL(6,4) modelio tarp BVP ir energijos mokesčių liekamųjų paklaidų
korelograma 92
5Priedas. ARDL(7,0,2) modelio tarp eksporto ir elektros gamybos pajėgumų, energijos
mokesčių liekamųjų paklaidų korelograma 93
6Priedas. ARDL(7,0,3) modelio tarp importo ir elektros gamybos pajėgumų, energijos
mokesčių liekamųjų paklaidų korelograma 94
7Priedas. ARDL(6,0,3) modelio tarp importo ir elektros gamybos pajėgumų, energijos
mokesčių liekamųjų paklaidų korelograma 95
8Priedas. ARDL(0,1) modelio tarp nedarbo lygio ir finansavimo MTEP liekamųjų paklaidų
korelograma 96

Įvadas
Temos aktualumas. Energija yra vienas esminių veiksnių ekonomikos augimui užtikrinti (Gökgöz
ir Güvercin, 2018). Energijos užtikrinimo poreikis gali tapti valstybių pažeidžiamumo priežastimi,
nes jų vidiniai energetiniai ištekliai gali būti mažesni nei poreikis vartoti, o tai lemtų energetinės
priklausomybės nuo importo atsiradimą. Ši energetinės priklausomybės problema Europoje
išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijos energetinių produktų eksporto į Europos Sąjungą
ribojimo naudojimo, kaip politinio ginklo, prieš Europos Sąjungos valstybes. 2022 m. energetikos
krizė ypač stipriai paveikė Europą dėl jos istorinės priklausomybės nuo iš Rusijos importuojamų
dujų ir sukėlė drastiškų iššūkių šalių ekonomikoms. Energetikos krizė palietė daugelį įmonių, namų
ūkių, sukeldama ekonominę, socialinę ir politinę įtampą. Kova su šia krize paskatino Europos
Sąjungą imtis ambicingesnių veiksmų siekiant užtikrinti valstybių narių ir jų gyventojų energetinį
saugumą.
Europos Komisija, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir jų sukeltus pasaulinės energijos
rinkos sutrikimus, nusprendė įgyvendinti planą „REPowerEU“. Šiuo planu siekiama ne tik skatinti
energijos taupymą, švarios energijos gamybą, energijos tiekimo šaltinių įvairovę, bet ir skiriamas
ypač didelis dėmesys atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas išskiriamas kaip vienas iš pagrindinių energetikos
politikos būdų, siekiant energetikos sistemą paversti tvaresne (Kanna, 2023). Šios politikos pagalba
gali būti nukreipiamas vartotojų elgesys, investicijos ir technologijų plėtra, siekiant tvaresnių
sprendimų įgyvendinimo. Taip pat energetikos politika atlieka esminį vaidmenį siekiant sumažinti
šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Sėkmingam...