Ekonomika ir įstatymai – ekologinė apsauga Baltijos regione

Ištrauka

Ekonomika ir įstatymai – ekologinė apsauga Baltijos regione
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 4
I. ĮŽANGA 5
1.1. KONFLIKTINIŲ INTERESŲ SUBALANSAVIMAS 5
1.2. JURIDINĖS IR EKONOMINĖS PRIEMONĖS 5
II. APLINKOS APSAUGOS VERTĖ 7
2.1. KODĖL MES NORĖTUMĖM MOKĖTI? 7
2.2. APLINKOS APSAUGOS ŠALTINIŲ BENDRA VERTĖ 7
2.3. TIESIOGINIAI METODAI APLINKOS APSAUGOS VERTEI IŠMATUOTI 7
III. APLINKOS APSAUGOS GERINIMO BALTIJOS JŪROJE KAŠTAI 9
3.1. KAŠTŲ EFEKTYVUMO FUNKCIJA 9
3.2. KAŠTŲ EFEKTYVUMO NUSTATYMAS 9
3.3. TERŠALŲ SUMAŽINIMO MATAI IR JŲ KAŠTAI 10
3.4. ATVEJO ANALIZĖ: AZOTO SUMAŽINIMO KAŠTAI LAHOLM BAY KATTEGAT’E IR
STOGHOLMO ARCHIPELAGE 10
IV. POLITIKOS INSTRUMENTŲ EKONOMINIS EFEKTAS 12
4.1. POLITIKOS INSTRUMENTAI IR PALYGINIMO KRITERIJAI 12
4.2. APLINKOS APSAUGOS TEISIŲ DU ALTERNATYVŪS SKIRSTYMAI 12
V. NACIONALINĖS ĮSTATYMINĖS PRIEMONĖS. 14
5.1. ŠALIŲ, ESANČIŲ PRIE BALTIJOS JŪROS, SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI 14
5.2. INTERESŲ SUDERINIMAS ARBA TEISINIAI REIKALAVIMAI 14
5.3. LEIDIMAI (KONSECIJOS) 14
5.4. MIESTŲ IR RAJONŲ PLANAVIMAS 15
5.5. GAMTOS IŠSAUGOJIMAS 15
5.6. APLINKOS APSAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI (APRIBOJIMAI) 15
5.7. TEISINĖS EKONOMIKOS PRIEMONĖS – MOKESČIAI, PELNAS IR SUBSIDIJOS 15
VI. VYKDOMOJI APLINKOS APSAUGOS TEISĖ 16
6.1. KONTROLIAVIMAS IR SANKCIJOS 16
6.2. DALYVAVIMAS IR ĮSTATYMŲ PRIDERINIMAS 16
6.3. APLINKOS APSAUGOS POVEIKIO ĮKAINOJIMAS 16
6.4. PRAKTIKOJE PASITAIKANTYS SUNKUMAI 16
VII. APLINKOS APSAUGA TARPTAUTINĖJE TEISĖJE 18
7.1. KAS YRA TARPTAUTINĖ TEISĖ? 18
7.2. SKIRTINGOS TEISINĖS ZONOS 18
7.3. TARPTAUTINIŲ APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMŲ REGULIAVIMO REIKŠMĖ 18
7.4. SANTYKIAI TARP TARPTAUTINĖS IR NACIONALINĖS APLINKOSAUGINĖS TEISĖS 19
VIII. APLINKOSAUGINĖS GRĖSMĖS IR TARPTAUTINĖ TEISĖ BALTIJOS JŪROS
REGIONE 20
8.1. BALTIJOS JŪROS SPECIFINĖS PROBLEMOS 20
8.2. BALTIJOS KONVENCIJA 20
IŠVADOS 22
LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS
Baltijos jūra yra viena jauniausių jūrų pasaulyje, pradėjusi formuotis prieš 13 tūkst. metų iš
paskutiniųjų ledynų tirpsmo vandens. Bėgant laikui, ši jūra, įgydama ir vėl prarasdama ryšį su
Atlanto vandenynu, perėjo keletą vystymosi stadijų, tapdama tai ežeru, tai jūra [1].
Baltija plyti pačiame Europos žemyne, todėl yra priskiriama viduržemyninio tipo jūroms. Ši jūra
skirstoma į penkias pagrindines dalis: Belto jūra-Kategatas, tikroji Baltija, Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankos.
Dėl didelės gėlo vandens prietakos ir siauro ryšio su Pasauliniu vandenynu Baltija yra
didžiausias apgėlinto vandens telkinys pasaulyje. Vidutinis Baltijos jūros vandens druskingumas yra
tik 7-8o/oo, Pasaulinio vandenyno – 35o/oo.
Apie 1940 m. Baltijos jūra dėl nedidelio biogeninių medžiagų kiekio buvo mažo biologinio
produktyvumo, švarus ir skaidrus vandens baseinas. Akmenuotuose jūros biotopuose dėl
pakankamai prasiskverbiančio šviesos kiekio gausiai augo pūslėtieji guveiniai, teikdami maistą ir
prieglobstį įvairioms rūšims. Giliuose priedugniniuose sluoksniuose buvo pakankamai deguonies
neršti menkėms. Jūros paukščiams ir žinduoliams, mintantiems žuvimis, nekilo pavojaus sveikatai.
Nuo senų laikų Baltijos jūra naudojama kaip viena pagrindinių transporto kelių ir maisto
apsirūpinimo vietų. Tačiau 20 amžiuje Baltijos jūra pradėjo atlikti nutekamojo vamzdžio – mūsų
visuomenės atliekų talpyklos funkciją.
Paprastai firmos ir namų ūkiai turėtų mokėti už teisę naudotis bet kokia materialine preke ar
paslauga. Bet visuomenė gana ilgai naudojosi Baltijos teikiamomis paslaugomis nemokamai.
Tačiau nebegalima ilgiau ignoruoti apribotus Baltijos gebėjimus teikti paslaugas, kuriomis galėtų
naudotis visuomenė.
Ekonomistai apskritai sutinka, kad aplinkos prekės turėtų būti charakterizuojamos, kaip
bendras turtas, o nemokama, laisva rinka nesugeba panaudoti šių prekių efektyviai. Reikėtų
pažymėti, kad jei nebus imamasi jokių priemonių, šios aplinkos prekės bus pereikvotos ir tikriausiai
išnyks. Ir to kaina tikrai neatitiks gaunamos naudos. Taigi galima daryti išvadą, kad:
- laisva rinka niekada nesuteiks į reikalingų Baltijai teigiamų poslinkių;
- tokie teigiami poslinkiai gali būti pasiekti tik susijungus šalių, supančių Baltiją, valdymui.
Baltijos jūros tarša. Baltijos jūros ekosistemoje per metus susikaupia iki 55 tūkst. fosforo ir
iki 556 tūkst. t azoto [1]. Daugiausia šių medžiagų į Baltijos jūrą atneša...