„Duok mokiniui sparnus” scenarijus

Ištrauka

SCENARIJUS
DUOK MOKINIUI SPARNUS
Susirenka į sceną mokiniai, tyliai skambant gitarai.
Gabrielė
Šiltas paukščio sparnas
Per rugsėjo dangų,
Per žvaigždžių arimą,
Per saulės lankas.
Šiltas lietaus lašas
Ant gimtinės rankų,
Rudenėlio lapas-
Pasaka šventa.
Ernestas
Ir geltonas lapas,
Dar tiktai vos vienas,
Grožisi nustebęs
Auksine spalva.
Ir saulužės žvilgsnis
Skverbias pro blakstienas,
Ir siūbuoja klevo
Dar žalia galva.
Liveta
Jau smilgos pravirto
Auksiniais vamzdeliais
Jau atlėkė rudenio
Rausvas vabzdelis
Ir ėmė rugsėjo
Melodiją pūsti
Žalumui užmigti,
Pilkumui- pabusti.
Aušrytė
Ir minga žalumas-
Po lapą, žolyną,
Po stiebą, po žiogą,
Kuris dar nežino,
Kur žalią smukelį
Reikės pasidėti,
Kad vasaros giesmės

Galėtų budėti.
Muzika nutyla.
Agnė
Ražienomis ir obuoliais kvepiantis rugsėjis Paglostęs skruostą sidabrine voratinklio gija, tu užburi
tyloje krintančių varinių lapų šiugždesiu ir kvieti pavydžiu žvilgsniu palydėti mokinius, skubančius
su gėlių puokštėmis rankose
Gintarė
Klausyk. Ar kada nors bandei įsivaizduoti save mokytojo vietoje? Nuskamba skambutis, tu įeini į
klasę ir matai prieš save nemažai pramuštgalvių, kurie niekaip negali nurimti. Tau reikia, kad jie
susikauptų, reikia patikrinti, ar jie išmoko pamoką, reikia išdėstyti naują temą taip, kad jie suprastų,
kad susidomėtų. Ir taip kiekvieną dieną rūpintis jais, nesvarbu, kokia tavo nuotaika, visada turi būti
supratingas, tolerantiškas, santūrus. Ar bandei kada?