Daiktinė teisė. Konspektas

Ištrauka

Daiktinės teisės konspektas
4.20 straipsnis. Daiktinės teisės sąvoka
Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe
įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš
šių teisių.
Daiktinė teisė yra absoliuti, o prievolių teisė – santykinė. Daiktinės teisės
turėtojas nėra santykyje su kažkuo, nes negali būti santykio tarp subjekto ir objekto
t.y. nėra kelių subjektų, tarp kurių būtų santykis. Yra tik neapibrėžtas ratas asmenų.
Daiktinė teisė yra civilinės teisės institutas. Daiktinė teisė – tai absoliuti asmens
teisė į daiktą.
Daiktinės teisės turėtojo (aktyvaus subjekto) atžvilgiu kiti subjektai, kuriais
gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvūs.
Daiktinės teisės atsiranda nepriklausomai nuo pasyvių subjektų valios, be to, bet
kuris iš šių subjektų gali pažeisti daiktines teises.
(<..> svarbiausias daiktinės teisės požymis yra jos absoliutumas,
pasireiškiantis tuo, kad vieno konkretaus asmens teisė į daiktą suponuoja
neapibrėžtos grupės t.y. visų aplinkinių asmenų, pareigą netrukdyti šia teise
naudotis ją turinčiam asmeniui. Tuo daiktinė teisė iš esmės skiriasi nuo santykinės
(sąlyginės) prievolių teisės, kuri suprantama kaip vieno ar kelių konkrečių asmenų
teisė reikalauti iš kito konkretaus asmens ar asmenų atlikti tam tikrus veiksmus ar
nuo jų susilaikyti. Tačiau tam, kad kurią nors teisę būtų galima pripažinti daiktine,
būtini mažiausiai dar du, jos absoliutų pobūdį išreiškiantys požymiai – tai sekimo
teisė (pranc. le droit de suite) ir pirmenybės teisė (pranc. le droit de
preference). <..> sekimo teisė, teisės literatūroje suprantama kaip teisė, sekanti
paskui daiktą (o ne paskui asmenį), daikto nuosavybei iš vieno asmens pereinant
kitam. <..> įkeisto daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui hipoteka seka
paskui daiktą. Be to, hipoteka išlieka padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir
sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus <..>. Pirmenybės, arba prioriteto, teisė
suponuoja, kad daiktinė teisė yra labiau privilegijuota, palyginti su kitomis prievolių
teisėmis, susijusiomis su tuo pačiu daiktu. Pavyzdžiui, kreditorius, kurio reikalavimas
yra užtikrintas hipoteka, pardavus įkeistą daiktą varžytinėse, savo reikalavimą iš to
daikto vertės galės patenkinti pirmiau už bet kuriuos kitus nehipotekinius
kreditorius. <..> Robert Juodka – Hipotekos reikalavimo perleidimo analizė: teorinės
ir praktinės problemos, Teisė nr.50, 2004m.) Hipotekos sąvoka pateikia CK 4.170
str.
Daiktinės teisės turinys:
1. valdymo teisė
2. naudojimosi teisė
3. disponavimo teisė
Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi savo turiniu: vienų daiktinių teisių turinys
apima visas tris, o kitų - tik vieną teisę. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia
daiktinė teisė.
Daiktinės teisės reguliavimo dalykas – tai turtiniai santykiai. DT reguliuoja
santykius susiklostančius dėl daiktų ir kito turto (vertybinių popierių, pinigų ir kt.).
Daiktinės ir prievolinės teisės panašumai ir skirtumai
Skirtumai:
Prievolių teisėje visada yra du prievolinio teisinio santykio subjektai,
kurie vienas kito atžvilgiu įgyvendina teises ir vykdo pareigas t.y. turi
tam tikrų prievolių, tad ir prievolę gali pažeisti tik kuris nors iš
prievolinių teisinių santykių subjektų. Daiktinę teisę gali pažeisti bet
kuris asmuo (pasyvus subjektas). Tokiu atveju yra svarbus DT pobūdis
(kokia tai teisė), DT turėtojas (aktyvus subjektas) ir pats DT objektas;
Daiktinėje teisėje nėra svarbu, kokiu pagrindu atsiranda teisinis
santykis, o prievolių teisėje – svarbu;
Daiktinė teisė apibūdina neapibrėžto asmenų rato pareigas, o prievolių
teisė – konkrečių asmenų (prievolinių teisinių santykių subjektų)
pareigas;
DT turėtojas gali daryti poveikį daiktui, įgyvendinti savo daiktinę teisę;
Daiktinė teisė yra absoliuti, o prievolių teisė – santykinė;
DT galiojimas terminais nėra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik ilgais
laiko tarpais, o prievolės yra terminuotos;
DT įgijimas ir perleidimas nėra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik
laikinai (pvz.: užsieniečiams nuosavybė teisė);
DT sąrašas...