DIEVAS VISADA KELIAUJA INCOGNITO REFLEKSIJA

Ištrauka

DIEVAS VISADA KELIAUJA INCOGNITO
Refleksija

Nuomonė apie knygą
Pradėjus lankyti vadybos paskaitas galvoje ėmė kirbėti mintis, kokių savybių savyje reikia turėti,
kad taptum geru vadybininku, ar tai sunkus darbas? Mokydamasi vadybos į gyvenimą kartais imu
žvelgti kitu kampu, imu susimąstyti ar galėčiau įsakinėti kitiems ir būti gera vadove. Visuomet sutikus
naujus žmonės aš būnu nedrąsi, nedrįstu išreikšti savo nuomonės ir tiesiog bijau kitų žmonių kritikos,
todėl skaitydama knygą labai dažnai „prigavau“ save, bandydama įsivaizduoti esanti pagrindinio
kūrinio herojaus vietoje, todėl geriau apmąsčiusi suprantu, kad šiuo metu tokio darbo tikrai negalėčiau
dirbti. Tačiau perskaičius knygą „Dievas visada keliauja incognito“, mano galvoje ėmė knibždėti
daugybę minčių, knygoje pateiktos situacijos ima mane stumti į priekį ir siekti pakeisti save, ne dėl
kitų, bet dėl to, kad galėčiau lengviau gyventi, mažiau kreipti dėmesį į kitų žmonių nuomonę ir būti
savo gyvenimo valdove. Knygoje buvo paminėtas teisingas požiūris, kuris nuo šiol tampa mano
gyvenimo moto: „ kitų požiūrį į mane lemia mano paties elgesys Aš pats darau įtaką jų reakcijai.“
(Gounelle, 2014) . Galiu drąsiai teigti, kad žmogus, kuris turi tam tikrų baimių, abejonių ir negali
pilnai savimi pasitikėti, gali pasimokyti iš šioje knygoje paminėtų kai kurių situacijų ir susimąstyti,
kaip padaryti savo gyvenimą geresnį, nekreipti dėmesio į kitų žmonių nuomonę ir išmokti išsikelti
tikslus, kurie iki šiol atrodė neįgyvendinami ar keliantys baimę, ir manau, kad čia puikiai tinka šioje
knygoje paminėta Gandžio citata: „Tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.“ Taip pat ši
knyga suteikia galimybę susipažinti koks turėtų būti geras vadovas ir kokių klaidų išvengti, kad
nenukentėtų darbo kokybė, dėl darbuotojų emocinės įtampos.