Darbuotojų nuomonė apie 4 dienų darbo savaitę ir jos sąsają su sveikata bei darbingumu

Ištrauka

Darbuotojų nuomonė apie 4 dienų darbo savaitę ir jos sąsają su sveikata bei darbingumu 
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 6
SANTRUMPOS 8
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1 Keturių darbo dienų samprata 10
1.2 Darbo laiko istorinė kaita 10
1.3 Darbo laikas Lietuvoje 11
1.4 Darbo laikas, sveikata ir keturių darbo dienų taikymas užsienio šalyse 12
1.5 Keturių darbo dienų tyrimai Lietuvoje 17
1.6 Keturių darbo dienų savaitės kritika 17
2. TYRIMO METODAI 19
2.1 Tyrimo tipas 19
2.2 Tiriamoji populiacija 19
2.3 Tyrimo imtis ir atranka 19
2.4 Tyrimo instrumentas 19
2.5 Duomenų rinkimas 20
2.6 Tyrimo etika 21
2.7 Duomenų analizė 21
3. TYRIMO REZULTATAI 22
3.1 Respondentų charakteristika 22
3.2 Darbuotojų nuomonė apie keturių dienų darbo savaitę 23
3.3 Darbuotojų nuomonė sveikatos pokyčius dirbant 4 darbo dienas 29
3.4 Darbuotojų nuomonė apie darbingumo pokyčius dirbant 4 darbo dienas 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS 37
5. IŠVADOS 39
6. REKOMENDACIJOS 40
LITERATŪROS ŠALTINIAI 41
PRIEDAI 45

ĮVADAS
Keturių dienų darbo savaitė sulaukia vis daugiau dėmesio ir vis labiau populiarėja
pasaulyje [1]. Šiuolaikinėje visuomenėje siekiama sukurti kuo geresnes sąlygas darbuotojams,
ieškoma įvairių būdų, kaip pagerinti darbuotojų visapusišką sveikatą, padidinti motyvaciją bei
sukurti darbuotojams kuo geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą [2]. Paskutiniais metais
nemažai dėmesio skiriama 4 dienų darbo savaitei, kuri traktuojama kaip darbo sąlygų gerinimo ir
darbuotojų motyvavimo veiksnys [3].
Keturių dienų darbo savaitę išbandė ir prie jos liko IT, profesionalių paslaugų ir
kitokių darbo sektorių įmonės iš tokių ekonomiškai stiprių šalių, kaip Australija, Jungtinės
Amerikos valstijos, Japonija ir kt. Vis dėlto, dažniausiai tokių įmonių darbuotojų skaičius
nesiekia nei 100, didesnės įmonės rečiau pasiryžta taip keisti darbo laiko režimą [3]. O Lietuvoje
atliktas tyrimas parodė, kad tik 8 proc. darbdavių palaikytų idėją dirbti keturias darbo dienas per
savaitę nemažinant darbuotojui atlyginimo [4].
Ilgos darbo valandos daro neigiamą įtaką darbuotojų sveikatai, prastėja miego
kokybė, darbuotojai patiria daugiau streso, negali patenkinti savo asmeninių poreikių, pailsėti ir
susikurti darbo – asmeninio gyvenimo balanso. Ypač šios problemos išryškėjo COVID-19
pandemijos metu, kai dauguma darbuotojų dirbo iš namų ir buvo prarasta riba tarp darbo ir
asmeninio gyvenimo. Nors apie 4 dienų darbo savaitę buvo kalbama jau ir 1970 m., o ne tik
pandemijos laikotarpiu. [5].
Tyrimai rodo, kad keturių dienų darbo savaitė gali turėti teigiamą įtaką
socializacijai, laimei, streso veiksniams, motyvacijai, asmeniniam laikui, psichinei sveikatai,
komfortui, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, laiko sutaupymui, darbo aplinkai bei
fizinei sveikatai [6]. Taip pat, teigiama įtaka gali būti ir klimatui, nes išnaudojama mažiau
elektros biuruose, mažiau kuro resursų ir sumažėja CO2 emisijos [3].
Nors ir atliekami kompleksiniai tyrimai, kur tiriama net tik darbuotojų sveikatos
pokyčiai, bet ir įmonės rodikliai, našumas ir t.t., tačiau tyrimų, kurie specializuotųsi į būtent
keturių darbo dienų savaitės sąsają su sveikata nepavyko rasti. Taip pat, nepavyko rasti tyrimų
atliktų Lietuvoje, susijusių su darbuotojų sveikata ir 4 dienų darbo savaite, todėl svarbu ištirti,
kokių poveikį turi keturių dienų darbo savaitė žmogaus sveikatai ir darbingumui.
Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos X įmonės darbuotojų nuomonę apie 4 dienų darbo savaitę ir
nustatyti jos sąsają su sveikata ir darbingumu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti darbuotojų nuomonę apie 4 darbo dienų savaitę.
2. Įvertinti darbuotojų nuomonę apie sveikatos pokyčius dirbant 4 darbo dienas.
3. Įvertinti darbuotojų nuomonę apie darbingumo pokyčius dirbant 4 darbo dienas.