Darbo užmokesčio skirtumų Lietuvos regionuose vertinimo analizė

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 2
I. DARBO UŽMOKESTIS IR JO SKIRTUMUS LEMIANTYS VEIKSNIAI 4
I.I. Darbo užmokesčio sąvoka ir struktūra 4
I.II Darbo užmokesčio funkcijos ir formos 8
I.III Darbo užmokesčio dydį ir jo skirtumus lemiantys veiksniai 12
II. DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMAI LIETUVOJE 17
II.I Minimalaus atlyginimo kaita 2016 – 2019 metais 17
II.II Vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje ir Lietuvos regionuose 18
II.III Vidutinio mėnesinio (bruto) darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje ir Lietuvos
miestuose 24
III. DARBO UŽMOKESČIO SKIRTUMO VERTINIMAS LIETUVOJE IR LIETUVOS
REGIONUOSE PAGAL JUOS LEMIANČIUS VEIKSNIUS 26
III.I Lietuvos ir Lietuvos apskričių darbo ir nedarbo lygis 26
III.II Kiekybinis tyrimas. Apklausa „Darbo užmokesčio skirtumų Lietuvos regionuose
vertinimas“ 28
IŠVADOS 38
LITERATŪRA 40

ĮVADAS
Darbo užmokestis – tai atlygis pinigais, kurį moką darbdavys, už atliktą darbuotojo darbą
pagal darbo sutartį. Šis atlygis žmogui yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, todėl samdomiems
darbuotojams yra labai svarbus darbinimosi į įmonę momentas. Reikia paminėti, kad šis momentas
yra svarbus ne tik darbuotojui, tačiau ir darbdaviui, nes dažniausiai nuo darbo užmokesčio priklauso
ir darbuotojo efektyvus darbas esamoje darbovietėje. Žmonės, gaunantys didesnį darbo užmokestį
yra linkę atlikti savo darbą tiek produktyviai, tiek kokybiškai, o būtent nuo to ir priklauso įmonės
pelnas. Darbo užmokestis yra neatsiejama dalis nuo darbuotojo kokybiškos gyvenimo aplinkos, jo
šeimos narių, nes šios pajamos yra skiriamos svarbiausiems pragyvenimo šaltiniams, tokiems kaip
maitinimasis, būsto išlaikymas, namų reikmės ar drabužiai. Visa tai yra svarbiausi ir reikalingiausi
žmogaus egzistavimo veiksniai, tačiau pajamos turi ne tik padengti svarbiausius įsipareigojimus, bet
ir suteikti saugumo jausmą, sudaryti tam tikras sąlygas kelti kvalifikaciją tam, kad pasiekti
aukštesnių pareigų. Taigi kiekvienas dirbantis asmuo, natūralu, nori gauti didesnį darbo užmokestį
tam, kad gyvenimas būtų nuolankesnis ir būtų galima sau daugiau leisti negu yra leidžiama, tačiau
ne visada pavyksta tai pasiekti – įvairūs veiksniai dažnai to neleidžia.
Visada darbo rinkoje galioja tam tikri veiksniai, kurie lemia darbo užmokesčio dydžius. Tai
gali būti amžius, lytis, įgyta kvalifikacija ar išsilavinimas, ekonominė padėtis. Būtent dėl šių
veiksnių ir dar daug kitų, darbo užmokestis nėra vienodas. Lietuvos mastu, darbo užmokesčio dydis
dažnai skiriasi pagal regioninius šalies miestus. Taip yra todėl, nes kiekvieno miesto socialinis
ekonominis išsivystymas yra skirtingas. Pavyzdžiui didmiestyje gyvenantis gyventojas dažniausiai
turi didesnių galimybių patekti į aukštąją mokyklą, kolegiją ar universitetą, gauti išsilavinimą, negu
iš mažesnio miesto ar kaimo esantis gyventojas. Todėl dažniausiai gyventojai iš mažesnių miestelių
negauna aukštesnio išsilavinimo, nekelia profesijos ir įsidarbina į tokį darbą, kuriame nemokamas
didelis darbo užmokestis. Taip pat pastebima tendencija, kad žmonės, iš mažesnių miestų yra linkę
kraustytis į didmiesčius tikėdamiesi daugiau galimybių sau ar savo šeimoms, gauti geresnius
išsilavinimus, patirties ir žinoma didesnio darbo užmokesčio.
Darbo tikslas: išanalizavus teorinius darbo užmokesčio ir jo lemiančių veiksnių aspektus,
įvertinti darbo užmokesčio skirtumą skirtinguose Lietuvos regionuose.
Darbo objektas: darbo užmokesčio skirtumas Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir
regionuose.