DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO INICIATYVA (ESANT IR NESANT SVARBIŲ PRIEŽASČIŲ). LYGINAMOJI ANALIZĖ SU PASIRINKTA ES VALSTYBE NARE

Ištrauka

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO
INICIATYVA (ESANT IR NESANT SVARBIŲ PRIEŽASČIŲ).
LYGINAMOJI ANALIZĖ SU PASIRINKTA ES VALSTYBE NARE.
Rašto darbas

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................3
1. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu...........................................................4
2. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.......................................................................................................................................7
IŠVADOS.....................................................................................................................................11
LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................................12

ĮVADAS
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių darbo santykių pasibaigimo pagrindų yra darbo
sutarties nutraukimas. Darbo sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių ar vienos iš jų iniciatyva.
Svarbiausia, kad tai būtų padaryta remiantis Darbo kodekse numatytais pagrindais ir laikantis
jame nustatytos tvarkos.
Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu tvarka bei sąlygos siejamos su LR
Konstitucijoje ir DK įtvirtintu laisvės pasirinkti darbą principu bei Konstitucijoje įtvirtintu
priverčiamojo darbo draudimu, taip pat su darbdavio teise tinkamai organizuoti bei planuoti savo verslą.
Darbo sutartis, kaip žmonių socialinio ir ekonominio kooperavimosi forma, gali būti
efektyvi tik tuo atveju, jeigu kaip jos išdava atsiradę darbo santykiai yra stabilūs . Bet kuriai iš
darbo sutarties šalių vienašališkai nutraukus darbo sutartį gali būti sugriauti susiklostę stabilūs
šalių santykiai. Darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį iš anksto neįspėjus darbdavio,
darbdavys gali nesugebėti per trumpą laiką surasti darbuotojui pamainos ir dėl to gali patirti
nemažai nuostolių: sutriks įprastas įmonės, įstaigos ar organizacijos darbas, nutrūks gamybos
procesai, laiku neatlikus užsakymų gali būti prarastas klientų pasitikėjimas ir pan. DK nustatyta,
kad darbuotojas gali vienašališkai nutraukti darbo sutartį tik nustatyta tvarka iš anksto apie tai įspėjęs darbdavį.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva (esant
ir nesant svarbioms priežastims), lyginant įtvirtintą tvarką Lietuvoje bei pasirinktoje ES
valstybėje narėje – Vokietijoje.
Šiam tikslui pasiekti užsibrėžiau tokius uždavinius:
Išanalizuoti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu reglamentuotą tvarką
Lietuvoje ir Vokietijoje;
Apžvelgti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl nepriklausančių nuo
darbuotojų aplinkybių pagrindus Vokietijoje ir Lietuvoje.

1. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
LR DK 127 str. numato darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, tačiau apie
tai nepriklausomai, ar tai terminuota ar neterminuota sutartis, darbuotojas privalo raštu įspėti
darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų (1 pav.). Kolektyvinėje sutartyje gali būti
nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis pagal įstatymą negali viršyti vieno mėnesio. Be
abejo, ne visos organizacijos turi sudariusios kolektyvines sutartis, taigi jose išlieka minėtas
keturiolikos dienų terminas, kuriam pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o
darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir paruošti pilną atsiskaitymą darbuotojui
(t. y. darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kt.). Beje, norime atkreipti
dėmesį į tai, kad darbuotojas įspėti darbdavį gali ne tik darbo metu, bet ir ligos bei atostogų
laikotarpiu ir tai savaime suprantama, nes darbuotojas savo noru - iniciatyva nutraukia darbo
sutartį, o pats terminas nustatomas darbdavio interesais (ne tik paruošti atsiskaitymą, bet ir
surasti tinkamą darbuotoją vietoj išeinančio).
Vokietijos civilinis kodeksas kartu reglamentuoja ir darbo teisinius santykius, tad
Vokietijos civilinis kodeksas (BGB) nurodo, jog darbo sutartis gali būti nutraukta tiek
darbuotojo iniciatyva, tiek darbdavio. Remiantis §623 BGB, t.y. darbuotojo pareiškimu,
darbdavys turi būti įspėtas prieš dvi savaites (14 dienų), įspėjant darbdavį tik raštu, žodinė
pareiškimo forma yra netinkama.
Jeigu abi šalys susitarė, tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir
nepraėjus nustatytam įspėjimo terminui. Įstatymai nenumato išimčių, dėl kurių darbdavys galėtų
uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. Netgi tais atvejais, jeigu darbuotojas
yra įmonei padaręs žalą, tai įstatymų nustatyta tvarka darbdavys privalo kreiptis į teismą, bet
nevilkinti darbuotojo atleidimo. Priešingas momentas būtų, jeigu įspėjimo terminas pasibaigė, o
darbuotojas ir toliau dirba, nereikalaudamas sutarties nutraukti, tuomet reiškia, kad darbo
sutarties galiojimas pratęstas. Tai atvejai, kai...