DARBO SUTARTIES ĮFORMINIMO YPATUMAI IR PAREIGINIŲ NUOSTATŲ REIKŠMINGUMAS

Ištrauka

DARBO SUTARTIES ĮFORMINIMO YPATUMAI IR PAREIGINIŲ NUOSTATŲ REIKŠMINGUMAS
Referatas

TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................3
1.DARBO SUTARTIES FORMA – REIKŠMINGA APLINKYBĖ ..........................................4
1.1.Laikinoji darbo sutartis......................................................................................................6
1.2. Pavardės ar asmens kodo pakeitimas.....................................................................................8
2. PAREIGINIAMS NUOSTATAMS KELIAMI REIKALAVIMAI, TEISINĖ GALIA IR REIKŠMĖ.......................................................................................................................................10
2.1. Reikalavimai dokumento formai..........................................................................................10
2.2. Reikalavimai dokumento turiniui bei darbo funkcijų aprašymui.........................................11
2.4. Pareigų reikšmė....................................................................................................................12
IŠVADOS........................................................................................................................................13
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI....................................................................................................14

ĮVADAS
Tikslas: Išnagrinėti pagrindinius darbo sutarties įforminimo ypatumus bei pareiginių nuostatų svarbumą.
Uždaviniai:
1.Išnagrinėti darbo sutarties formą.
2.Išskirti vieną iš svarbių aplinkybių – pavardės ar asmens kodo pakeitimus.
3.Pabrėžti pareiginių nuostatų teisinę galią, svarbą bei būtinumą.
Įmonėse, tęsiančiose veiklą nuo sovietinių laikų ar įsikūrusiose tuoj pat po
nepriklausomybės atkūrimo, dirba 1992–1993 metais į darbą priimti darbuotojai. Kai kada
keliamas klausimas, ar reikia su jais sudaryti naujas darbo sutartis pagal dabar galiojančią tvarką?
Jeigu tai nebūtina, kaip tuomet atspindėti darbo sutarties pakeitimus? Neaišku ir kaip elgtis, kai
pasikeičia darbuotojo pavardė, asmens kodas? Juk darbo sutartyje tokie duomenys skiriasi nuo
naujai suteiktų. Ar reikia keisti darbo sutartį? Jei taip, kaip tai įforminti?
Pareiginiai nuostatai – vienas pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių mūsų
konkretų darbą įstaigoje. Nors darbo santykių pagrindas yra darbo sutartis, tačiau joje neįmanoma
išdėstyti visų konkrečių pareigų ir funkcijų, kurias privaloma atlikti. Tam tikslui rengiami įvairūs
nuostatai, kurių būtinumas nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Jau dauguma
darbdavių ir darbuotojų supranta, kad į pareiginius nuostatus negalima žiūrėti kaip į formalų
dokumentėlį, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti.
Praktikoje tokio pobūdžio klausimų kyla tikrai neretai, ypač jei įforminant darbdavio
ir darbuotojo santykius siekiama itin tiksliai laikytis teisės aktų reikalavimų. Šiame darbe
panagrinėsiu bendruosius reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio dokumentams remiantis
galiojančiais teisės aktais.

1.DARBO SUTARTIES FORMA – REIKŠMINGA APLINKYBĖ
Lietuvos Respublikos darbo sutarties 1991 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. 1-2048
(toliau-DSĮ), įsigaliojusio nuo 1992 m. sausio l d., 17 str. l dalyje buvo nustatyta, kad darbo sutartis
laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtiniįjų sąlygą nurodytų šio įstatymo 8 str. l ir 2 dalyse
(darbuotojo darbo vieta, darbo funkcijos, darbo apmokėjimo sąlygos, terminas ir kitos būtinosios
sąlygos). O Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 99 str. l dalis nustato, kad darbo
sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.). Pagal DK darbo
sutartis laikoma sudaryta tuomet, kai šalys susitarė ne tik dėl būtinųjų, bet ir dėl visų kitų šalims
reikšmingų sąlygų. Skirtumas esminis, o DK formuluotė, manau, neabejotinai teisingesnė, palyginti su DSĮ.
DSĮ 17 str. 2 dalies nuostata skelbė, kad darbo sutartis paprastai turi būti sudaroma raštu, ją
pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Kaip konkrečiai „raštu" - spręsdavo pačios
šalys (tiesą sakant, dažniausiai — darbdavys): ar kokia nors į dabar galiojančią panašia Forma, ar viskas
apsiribodavo vien darbdavio įsakymu apie priėmimą į darbą, ar dar kitaip. Darbo sutarties forma
norminiu teisės aktu nustatyta nebuvo.
Vėliau, 1996 m. balandžio 17 d., Darbo sutarties įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymu (Nr. 1—1285, įsigaliojo nuo 1996 m. gegužės 8 d.) ši DSĮ 17 str. 2 dalis buvo išdėstyta
nauja redakcija: „Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties formą. Darbo sutartį
dviem egzemplioriais pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis turi būti
registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių
registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą yra atsakingas darbdavys.
Jeigu darbdavys pažeidžia šios nuostatos reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų
nustatyta tvarka." Tuo pačiu įstatymu kaip priedas...