Darbo našumas ir jo kitimas Lietuvoje

Ištrauka

Darbo našumas ir jo kitimas Lietuvoje
Referatas

Turinys
Įvadas 3
Dėstomoji dalis 4
1.Darbo našumo samprata 4
1.1.Darbas - pagrindinis gamybos veiksnys 5
1.2.Darbo našumo augimo apskaičiavimo metodika 6
2.Darbo našumo veiksniai ir didinimo būdai 8
2.1.Darbo našumą įtakojantys veiksniai 8
2.2.Darbo našumo didinimo veiksniai žemės ūkyje 10
2.3.Darbo našumo kėlimo rezervai 13
3.Pramonės efektyvumo vertinimas 15
3.1.Lietuvos pramonės efektyvumo vertinimas (per konkurencingumo prizmę) 15
3.2.Visapusiškas pramonės konkurencingumo vertinimas 15
3.3.Pramoninių grupių konkurencingumo vertinimas 17
3.4.Aukštų technologijų ir mokslui imlių pramonės sektorių konkurencingumo vertinimas 19
3.5.3.5. Pramonės ir verslo aplinkos vertinimas 20
3.6.Apdirbamosios pramonės konkurencingumas ES šalių atžvilgiu 20
IŠVADOS 24
LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

Įvadas
Išsivysčiusioms valstybėms būdingas nuolatinis darbo našumo didėjimas. Darbo
našumas didėja tobulėjant žmogaus darbo įgūdžiams ir naudojant geresnius įrankius bei mašinas.
Žemės ūkyje jis priklauso ir nuo žemės derlingumo bei meteorologinių sąlygų. Darbo našumo lygis
ne visada turi būti siejamas su savikainos mažėjimu. Būna ir atvirkštinių procesų. Taip atsitinka, kai
nesaikingai didinamas darbo užmokestis arba mažas naujų mašinų našumas. Darbo našumas
apskaičiuojamas darbo laiku produkto (paslaugos) vienetui, arba produkcijos (paslaugų) kiekiui per
laiko vienetą. Produkcijos kiekis gali būti išreikštas natūriniais arba piniginiais vienetais. 
Darbo aktualumas. Pagrindinė ekonomikos raidos kryptis šiuolaikinėmis sąlygomis - jos
intensyvinimas. Intensyvinant gamybą, svarbu mažinti darbo sąnaudas, didinti darbo našumą. Tai
pagrindinė gamybos efektyvumo didinimo sąlyga. Darbo našumas yra svarbus rezervas tolesnei
gamybos plėtrai, visuomenės gerovės užtikrinimui. Tai svarbus gamybos efektyvumo rodiklis, nes
jo dinamikoje atsispindi ne tiktai darbo jėgos, bet ir kitų išteklių panaudojimo efektyvumas. Darbo
našumo kėlimas - svarbiausias produkcijos savikainos mažinimo pagal visus jos elementus
veiksnys. Kylant darbo našumui, didėja produkcijos savikainos rentabilumas, galima mažinti
visuomeninio vartojimo prekių kainas.
Darbo esmė. Darbe analizuojamas darbo našumo ryšys įvairiose šalies ekonominėse
veiklose. Remiantis neoklasikine ekonomikos teorija, galima teigti, kad augantis darbo užmokestis
skatina darbo našumo augimą. Dėl didėjančio darbo našumo įmonės nedidindamos kainų ir
nemažindamos pelno gali padidinti darbo užmokesčio dydį. Darbo našumui augant, didėja įmonių
konkurencingumas bei auga šalies ekonomika, mažėja nedarbas.
Tyrimo problema. Atskirose sektoriuose darbo užmokesčio dydį lemia skirtingi
veiksniai, vienas iš jų yra darbo našumas. Todėl siekiant aukštesnio visuomenės pragyvenimo lygio,
svarbu įvertinti, koks Lietuvoje darbo našumas ir kas nulemia jo kitimą Lietuvoje.
Darbo tikslas. Šiame darbe analizuosiu įvairią literatūrą, susijusią su darbo našumu ir
jo didinimo būdais. Analizuosiu darbo našumo esmę, veiksnius ir didinimo būdus, palyginsiu darbo našumą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1.Supažindinti su darbo našumo sąvoka ir jos svarba;
2.Susipažinti su darbo našumo matavimo rodikliais;
3.Susipažinti su darbo našumą didinančiais veiksniais;
Tyrimo metodai: mokslinė literatūros analizė, lyginimas, grupavimas ir apibendrinimas.