DAIKTINĖ TEISĖ. VALDYMO GYNIMAS

Ištrauka

DAIKTINĖ TEISĖ. VALDYMO GYNIMAS
Referatas

TURINYS
ĮVADAS...................................................................................................................
DAIKTINĖ TEISĖ.................................................................................................
VALDYMO SĄVOKA. BENDRA CHARAKTERISTIKA...............................
VALDYMO ĮGIJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.................................................
VALDYMO PASIBAIGIMAS.............................................................................
VALDYMO GYNIMAS ...................................................................................….
NUOSAVYBĖS TEISĖ , VALDYMAS IR JO GYNIMAS................................
IEŠKINYS - APGINTI VALDYMO TEISĘ......................................................
IŠVADOS...............................................................................................................
LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................

ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir
užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti
daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės
teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje.
Vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų buvo nuosavybės teisė. Dar Rusijos imperijos
įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 420 straipsnyje nuosavybės teisė nusakyta kaip savininko teisė
"išimtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens valdtyti turtą, juo naudotis ir disponuoti amžinai ir
paveldėtinai". Čia pabrėžiamas nuosavybės teisės amžinumas reiškė, kad savininkas šia teise
naudojasi tol, kol įvyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybės ryšį,
išimtinumas reiškė, kad be savininko valios niekas neturi teisės naudotis daiktu. Svarbiausi
nuosavybės teisės požymiai buvo turto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas.
Atkūrus visavertį nuosavybės teisės institutą, iškilo realus poreikis sukurti ir daiktinės teisės
institutą, sujungiantį civilinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir kitus absoliučius
santykius, sukuriančius daiktinę teisę. Visas daiktinės teisės apimantis daiktinės teisės institutas
Lietuvoje susiformavo ne iš karto. Pitmiausiai buvo įdiegta pasitikėjimo teisė ir servitutas. Patikėjimo
teise valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdė valstybės ir savivaldybių
įmonės (Lietuvos teisės istorija / V. Andriulis, M. Maksimaitis, V. Pakalniškis, J. S. Pečkaitis, A. Šenavičius. - V. : Justitia, 2002) 
DAIKTINĖ TEISĖ
Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau
įtvirtintos. Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti
valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus - kilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio
dalykai. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių
santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai .
Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti
dalykai. Neabejotina, kad anksčiau visi tokie daiktai galėjo būti panaudoti tam tikriems
materialiniams arba kultūriniams žmogaus poreikiams tenkinti.
Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai, egzistavę gamtoje,
bet, esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui, negalėję būti panaudoti žmogaus poreikiams tenkinti.
Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis
didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu , kaip neišvengiama kol kas pasekmė
atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba
kultūrinių žmogaus poreikių. Tai pirmiausia įvairios kenskmingos atliekos, kurių negalima perdirbti
ir kokiu nors būdu pritaikyti žmogaus poreikiams tenkinti.
Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam
tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius. Taigi tikslingiausia būtų daiktus, kaip
daiktinės teisės objektą, apibrėžti šitaip: daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti
materialaus pasaulio dalykai.
Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes, įvairi jų paskirtis ir ekonominė reikšmė.
Reguliuojant daiktinius teisinius santykius nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir skirtingas
teisinis režimas. Tuo tikslu pagal įvairius kriterijus daiktai klasifikuojami į rūšis. (Civilinė teisė. K. Vijusta. 1998.)
Daiktinės teisės veikia konkrečius objektus. Jos sudaro visų teisių, kurias būtų galima priskirti
konkrečiam objektui, visumą. Ši visuma, R. Savatjė nuomone, ir yra...