Daiktinė teisė. Konspektas (2)

Ištrauka

CIVILINĖ TEISĖ. DAIKTINĖ TEISĖ.
Daiktinė teisė – viena iš CT pošakių. Daiktinės teisės sąvoką galima rasti CK 4.20 str.: „Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.“ CK nurodyta sąvoka – subjektyvi. Objektyviąją prasme daiktinė teisė - tai teisės normų sistema, reglamentuojanti turtinius santykius, susijusius su galimybe asmeniui įgyvendinti savo teisę į turtą, nepriklausomai nuo kitų subjektų valios. Ne visi santykiai, kurių objektas yra daiktas, yra daiktiniai.
Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, t.y. išskiriamas pats teisės turėtojas, jis tarsi suabsoliutinamas ta prasme, kad jis nėra jokiuose konkrečiuose santykiuose su kitais subjektais. Suabsoliutintas subjektas vadinamas teisės turėtoju. Pvz. nuosavybės teisė. Asmuo turi teises (teisė valdyti, naudoti, disponuoti daiktu arba tik kai kurias iš jų). Tik teisės turėtojas turi teisę įgyvendinti šių teisių turinį. Tretieji asmenys negali jiems trukdyti įgyvendinti šias teises. Bendras principas, kad įgyvendinant teisę negalima pažeisti
kitų asmenų teisių, įstatymų reikalavimų ir pan. Teisės turėtoją saisto šis bendras principas.
Pasakymas, kad asmuo yra santykyje su daiktu teisingas tik faktine prasme (teisine nevartoti).
Daiktinės teisės reikšmė:
1.Gyvenime daugiau pastebimi prievoliniai santykiai, nors dominuoja daiktiniai teisiniai santykiai. Tam, kad asmenys galėtų būti prievoliniame teisiniame santykyje, jie paprastai turi būti daiktinių teisių turėtojai.
Reguliavimo dalykas – tik turtiniai santykiai, susiklostantys dėl daiktų ar kito turto.
Daiktinės teisės požymiai/skirtumai nuo prievolių teisės (prievolių teisė I vadovėlis - prievolių teisės santykis. Skirtybės ir bendrybės):
1. Absoliutus daiktinių teisinių santykių pobūdis . Pasireiškia tuo, yra neribota asmenų, įpareigotų nepažeisti daiktinių teisių, grupė. Asmuo įgydamas daiktinę teisę, įgyja teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo daiktinės teisės.
Asmens kaip daiktinės teisės turėtojo santykis su trečiaisiais asmenimis yra kitoks nei su išvestinių daiktinių teisių turėtojais. Pvz. aš esu savininkas, per mano sklypą nustatytas servitutas (yra išvestinės teisės turėtojas). Išvestinės daiktinės teisės visais atvejais yra:
išviešinamos ir sukuriamos:
a) savininko valia;
b) su savininko valia;
c) net savininkui ir prieštaraujant, bet jam žinant.
Savininkas visada įtraukiamas. Neapibrėžtas asmenų ratas (tretieji asmenys), jie gali net nežinoti, kad kitas asmuo įgijo
daiktinę teisę. Daiktinė teisė gali būti panaudota prieš bet kurį trečiąjį asmenį, kurie nebuvo jokiame teisiniame santykyje
su savininku. Todėl tam, kad nebūtų pažeistos asmenų teisės svarbu užtikrinti interesų pusiausvyrą.
2. Daiktinių teisių viešumas . Viešumas – tai galėjimas tretiesiems asmenims žinoti apie konkretų daiktinės teisės turėtoją ir apie konkretų jo turimą objektą. Daiktinės teisės turi būti išviešintos. Ši daiktinės teisės savybė pasireiškia per:
a) Objekto identifikavimas. Daiktinėje teisėje visada turi būti konkretus, apibrėžtas objektas (prievolių teisėje objektu gali nebūti materialaus objekto, tai gali būti dalyvių veiksmai ir pan.);
b)Turinio identifikavimas. Pasireiškia būtent per numerus clausus principą - daiktinių teisių asmenys negali sukurti daugiau nei jų numato pats įstatymų leidėjas. Patys subjektai nesukuria naujų teisių. Prievolių teisėje numatyta galimybė asmenims susikurti tarpusavio teises ir pareigas (jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms);
c) Daiktinės teisės egzistavimo atskleidimas. Daiktinės teisės išviešinamos registrų centre, jas registruojant.
Išviešinimas reikalingas:
nustatant atsakomybės klausimus (nukrito plyta, užmušė žmogų – reikia žiūrėti, kieno ta plyta buvo ir kas
atsakys); svarbus savininko interesams apsaugoti bei kitų asmenų interesų apsaugai;
vertybių apsaugai; saugumo užtikrinimui ir pan. 
Lietuvos teisėje nėra įtvirtinta prezumpcija, kad daikto valdytojas yra savininkas. Tačiau de facto ji visgi egzistuoja ta prasme, kad valdytojo teisės ginamos kur kas labiau nei kitų...