Daiktavardžio "liežuvis" frazeologizmų analizė

Ištrauka

DAIKTAVARDŽIO LIEŽUVIS FRAZEOLOGIZMŲ ANALIZĖ
Bakalauro darbas

Turinys
Įvadas 4
1. Glausta lietuvių kalbos frazeologizmų tyrimo apžvalga 6
1. 1. Dėl termino frazeologija sampratos 6
1. 2. Frazeologizmo samprata 8
2. Bendrieji frazeologizmų klasifikacijos principai 10
2. 1. Struktūrinė frazeologizmų klasifikacija 15
2. 1. 1. Žodžių jungimo formos arba nepredikatiniai frazeologizmai 16
2. 1. 2. Sakinio formos, arba predikatiniai, frazeologizmai 22
2. 2. Semantinė frazeologizmų klasifikacija 24
2. 2. 1. Frazeologinės reikšmės samprata 24
2. 2. 2. Frazeologiniai variantai 25
2. 2. 3. Frazeologizmai motyvacijos aspektu 26
3. Struktūrinis daiktavardžio liežuvis frazeologizmų skirstymas 29
3. 1. Nepredikatiniai frazeologizmai 29
3. 1. 1. Atributiniai frazeoloidai 29
3. 1. 2. Objektiniai frazeologizmai 30
3. 1. 3. Komparatyviniai frazeologizmai 38
4. Semantinis daiktavardžio liežuvis frazeologizmų skirstymas 40
4. 1. Idiominiai frazeologizmai 40
4. 2. Tropiniai frazeologizmai 40
4. 2. 1. Metaforiniai frazeologizmai 41
4. 2. 2. Metoniminiai frazeologizmai 44
4. 3. Frazeologiniai variantai 50
Išvados 53
Naudota literatūra 54
Sutrumpinimai 56
1 priedas 63
2 priedas 74

Įvadas
Kalba – tam tikra ženklų sistema, perteikianti kiekvienos tautos savitą,
nepakartojamą pasaulėvaizdį. Žodžiais pavadinami tikrovės dalykai ir reiškiniai, apimantys
visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis, jį supančią tikrovę ir jo dvasinį pasaulį; žodžiais
įvardijami tikrovės daiktai ir požymiai, reiškiami daiktų, minčių, jausmų santykiai.
Frazeologizmai nuo seno traukia leksikografų akis. Kaip iliustraciniai, bet
papildomai paaiškinti pavyzdžiai, jie įtraukiami į įvairius aiškinamuosius ir specialiuosius
(sinonimų, antonimų ir kt.) žodynus. Tačiau specifinė frazeologizmo sandara, reikšmės
vientisumas, vartosenos vaizdingumas nuolat kėlė ir tebekelia leksikografams problemų
rengiant vien frazeologizmų žodynus, grindžiant jų sandarą tam tikrais specialiai
nustatytais principais. Tokių žodynų reikalingumą ypač rodo didėjantys rašytojų,
žurnalistų, oratorių, ieškančių tikslios ir vaizdžios minčių raiškos, poreikiai.
Darbo objektas – daugiareikšmio lietuvių kalbos daiktavardžio liežuvis
frazeologija (frazeologiniai junginiai ir jų struktūriniai bei semantiniai tipai).
Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas yra išanalizuoti frazeologinius
junginius, kurių dėmuo yra daiktavardis liežuvis ir sudaryti jų sisteminį žodynėlį.
Analizuojant tiriamąją medžiagą, buvo keliami šie uždaviniai:
1) glaustai apžvelgti kalbininkų darbus iš lietuvių bei kitų tautų frazeologijos;
2) struktūriškai suklasifikuoti daiktavardžio liežuvis frazeologizmus;
3) semantiškai suklasifikuoti daiktavardžio liežuvis frazeologizmus;
4) sudaryti daiktavardžio liežuvis frazeologizmų reikšmių schemą.
Darbo naujumas bei aktualumas. Iki šiol nėra ištirta ir aprašyta žodžio liežuvis
leksinė semantinė struktūra. Kintant žodžio semantikai iškyla būtinybė kuo tiksliau ir
adekvačiau pateikti leksikografijos praktikoje daugiareikšmio žodžio semantinę struktūrą,
todėl ši problema yra aktuali sudarant tiek aiškinamuosius, tiek dvikalbius, tiek įvairių
terminų žodynus. LKŽ
VII yra išleistas beveik prieš 50 metų. Per tą laiką lietuvių kalboje
galėjo atsirasti naujų junginių su daiktavardžiu liežuvis, kurių pagrindu gali būti sudaromos
naujos reikšmės. Darbas svarbus rengiant kompiuterinę LKŽ ir DŽ versijas, nes, atlikus
šitą analizę, paaiškės, kaip galima kuo tiksliau aprašyti bei išdėstyti žodžio liežuvis
semantinę mikrosistemą.