DABARTINĖ TEISMŲ SISTEMA IR JOS RAIDA

Ištrauka

DABARTINĖ TEISMŲ SISTEMA IR JOS RAIDA LR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ KURSINIS DARBAS

TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................3
TRIPAKOPĖS TEISMŲ SISTEMOS SUKŪRIMAS..................................................................4
TRIJŲ PAKOPŲ TEISMŲ SISTEMOS TRŪKUMAI................................................................4
1933-IŲJŲ TEISMŲ SANTVARKOS ĮSTATYMAS...................................................................5
TEISMŲ SISTEMA SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS..........................................................5
1992-ŲJŲ TEISINĖS VALDŽIOS REFORMA............................................................................6
DABARTINĖ LR TEISMŲ SISTEMA.........................................................................................7
IŠVADOS........................................................................................................................................10
LITERATŪRA...............................................................................................................................11

ĮVADAS
Teismas – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą.
Siekiant garantuoti, kad niekas nedarytų įtakos teismų priimamiems sprendimams, kad jie būtų
teisingi ir nešališki, Konstitucijoje ir Teismų įstatyme yra numatyta, jog teismai, vykdydami
teisingumą, yra nepriklausomi nuo jokių kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų,
politinių partijų, organizacijų ir kitų asmenų. Kišimasis į teismų veiklą užtraukia įstatymų numatytą
atsakomybę. Sąvoka teismas, kaip ir sąvoka teisminė valdžia, gali būti vartojama keliomis
prasmėmis. Teismu gali būti vadinamas teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjantys konkrečią bylą
teismo posėdyje, taip pat pastatas, kuriame teisėjai dirba, ir pan. Remiantis Konstitucija, teismu
suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta Konstitucijoje ir Teismų įstatyme.
Lietuvos Respublikos teismų sistema ilgiausiai besiformavusi valdžios sistema
Lietuvoje. Nuo 1918 m. paskelbtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo teismų
sistema vystėsi mažais žingsneliais. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir
jų darbo sutvarkymo įstatymas pastatė pamatus tolesniam sistemos tobulinimui. Įstatyme buvo
numatyta trijų grandžių teismų sistema: taikos, apygardų teismai ir Vyriausiasis Tribunolas. Vis dėl
to nemažai teisininkų mano, kad arčiausiai dabartinės teismų sistemos buvo 1933 m. Teismų
santvarkos įstatymas, kuris numatė keturių grandžių teismų sistemą: apylinkių, apygardų teismai,
Apeliaciniai Rūmai ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas,
įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas.
Šio darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos teismų sistemą ir jos raidą nuo 1918 m. iki
dabar. Darbo uždaviniai – nustatyti teismų sistemos vystymosi Lietuvoje pradžią, kokie dokumentai
ar įstatymai laikomi Lietuvos teismų sistemos pradžia, kokios grandys sudaro Lietuvos teismų
sistemą, aptarti svarbiausius teismų sistemos raidos etapų dokumantus ir įstatymus,
reglamentuojančius teismų veiklą.

TRIPAKOPĖS TEISMŲ SISTEMOS SUKŪRIMAS
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą,
demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Tuometinę Lietuvos
teismų santvarką įteisino pirmasis įstatymas, kuris buvo Lietuvos valstybės tarybos priimtas 1918
m. lapkričio 28 d., pavadintas Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymu. Šio įstatymo
nuostatos numatė trijų pakopų bendrųjų teismų sistemą:
Vyriausiasis Tribunolas
Apygardų teismai
Taikos teismai