Civilinio proceso teisė konspektas

Ištrauka

Civilinio proceso teisė. I dalis
Prof. V. Mikelėno paskaitų konspektas
1 tema. Civilinio proceso teisė kaip savarankiška teisės šaka.
Formalioji tiesa reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, būdamas procese pasyvus, priima byloje
sprendimą tik remdamasis šalių pateiktais įrodymais. Jis negali inicijuoti jokių papildomų įrodymų
rinkimo, bylos medžiagos papildymo ir panašiai. Tad yra pavojus, kad byloje priimamas sprendimas
neatitiks tikrosios padėties, o procesą laimės tiesiog gudresnė ar geresnį advokatą turinti šalis.
Materialioji tiesa reiškia, kad teismas yra visiškai arba beveik įsitikinęs byloje priimamo sprendimo
teisingumu, t. y. tuo, kad aplinkybės, kuriomis šalys rėmėsi, iš tikrųjų buvo arba jų nebuvo. Teismas
tokiame procese yra aktyvus, jam priklauso „išaiškinimo pareiga". Tačiau atsižvelgiant į
dispozityvumo ir rungimosi principų esmę teismo aktyvumas jokiu būdu nereiškia jo visagalybės. Jis
turi teisę, o dažnai ir pareigą inicijuoti, siūlyti procese, tačiau galutinį žodį visada taria ginčo šalys.
Objektyvioji tiesa reiškia, kad byloje priimtas sprendimas visiškai atitinka tikrovę ginčijamų
aplinkybių atžvilgiu. Ši taisyklė vyravo tarybiniame civiliniame procese, tebevyrauja baudžiamajame
procese. Kalbant apie civilinį procesą, kuriame įgyvendinamas dispozityvumo principas, šios tiesos
reikalavimo teismo sprendimui taikymas mums atrodo neįmanomas. Keldami teismui reikalavimą
priimti byloje objektyviai teisingą sprendimą, turime suteikti jam visišką laisvę renkant įrodymus ir
keičiant ieškinio reikalavimus ar atsikirtimus. Tai savo ruožtu reikštų visišką šalių galios nuvertinimą,
jų pavertimą tiesiog proceso objektu ir beveik neribotą valstybės galimybę kištis į privačių asmenų
privačius teisinius santykius, kartu paneigiant jų autonomijos idėją. Objektyviąją tiesą atitinkantis
teismo sprendimas civilinėje byloje dažnai nėra įmanomas ir dėl paties civilinio ginčo prigimties. Tik
gana retai kilus civiliniam ginčui galima vienareikšmiškai konstatuoti vienos šalies teisumą, o kitos -
neteisumą. Paprastai abi šalys turi savo argumentų, kuriuose yra dalis tiesos. Dėl to teismui priimant
sprendimą dažnai tenka nustatyti ne tai, kas teisus, o kas ne, bet atsakyti į klausimą, kas konkrečioje
situacijoje yra teisesnis.
Egzaminas – 3 uždaviniai (praktiniai).
Ką reiškia teorinis-praktinis vertinimas? Pirma turėsi žinoti teoriją ir iš teorijos pusės pakomentuoti
praktinę gyvenimišką situaciją.
Procesas yra „judėjimas“. Tam, kad tas judėjimas įvyktų, CPK nuolat nustato terminus atitinkamiems
veiksmams atlikti.
Vertinimas: kaupiamasis 20 %, egzaminas 80 %. Kolokviumas pas seminaristą.
Šaltiniai:
Prieš kiekvieną paskaitą į VMĄ bus įkeltas busimos paskaitos planas, šaltiniai,
Privatinės teisės katedros tinklapyje galima rasti CPT kurso aprašą, kuriame yra išvardintos
dėstomos temos, literatūra ir t. t.
1. Civilinis procesas kaip vienas iš teisinių ginčų sprendimo būdų
Iki šiol buvo studijuojamos materialinės teisės šakos. Materialinė teisė nustato teises ir pareigas, tą
darant abstrakčia knyga. 6.263 sako, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, kai kuriais atvejais neturtinę
žalą, atlygina visiškai atsakingas asmuo. Tačiau gyvenime ši norma dažnai reikalauja konkretizacijos.
Jeigu įvyko kažkoks įvykis, kurio metu vienas asmuo patyrė žalos, tai tą žalą kažkokiu būdu reikia
išsireikalauti. Gali taip nutikti, kad asmuo, kuris padarė žalą, teigs, jog ne jis padarė žalą ir ne jis
atsakingas. Arba teigs, jog žala nėra tokia didelė. Tarp šalių ginčas dėl žalos dydžio. Kyla klausimas,
kaip tą ginčą spręsti.