Bylos analizė. Byla 12078 Cassis de Dijon

Ištrauka

BYLOS ANALIZĖ
Byla: Byla 120/78 Cassis de Dijon; (1979 m. vasario 20 sprendimas); Vokietijos bendrovė Rewe-
Zentral AG prieš Bundesmonopolverwaltung für Branntwein (Federalinė alkoholio monopolio
administracija).
Faktai: 1976 metais firma Rewe-Zentral AG Vokietijos federalinei alkoholio monopolio
administracijai Bundesmonopolverwaltung für Branntwein pateikė prašymą leisti iš Prancūzijos į
Vokietiją įvežti ir Vokietijoje parduoti serbentų likerį Cassis de Dijon. Prancūzijoje Cassis de
Dijon gėrimas įprastai gaminamas su 15-20 proc. tūrio alkoholio kiekiu. Vokietijos institucija
atsisakė išduoti leidimą įvežti šį gėrimą, motyvuodama tuo, kad Cassis de Dijon dėl mažo alkoholio
kiekio negali būti pardavinėjamas Vokietijoje, nes Vokietijoje pardavinėjamas likeris turi turėti
mažiausiai 32 proc. alkoholio. Monopolio tarnybos nuomone, vaisiniams likeriams išimties tvarka
leidžiamas minimalus 25 proc. tūrio alkoholio kiekis, o Cassis de Dijon tokio kiekio neturįs.
Teisiniai klausimai:
1. Ar į kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonių sąvoką, pateikiamą
SESV sutarties 34 straipsnyje (tuo metu EEB sutarties 30 str.), patenka minimalios tūrinės vyno
alkoholio koncentracijos žmonėms vartoti skirtuose alkoholiniuose gėrimuose nustatymas,
numatytas Vokietijos alkoholio monopolio įstatyme, dėl kurio tradicinės kitų valstybių narių prekės,
turinčios mažesnę tūrinę alkoholio koncentraciją už nustatytąją, negali būti išleistos į apyvartą
Vokietijos Federacinėje Respublikoje?
2. Ar toks minimalios tūrinės alkoholio koncentracijos nustatymas patenka į SESV sutarties
37 straipsnyje (tuo metu EEB sutarties 37 str.) įtvirtintą valstybių narių nacionalinių subjektų
diskriminavimo prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu sąvoką?
ES Teisingumo Teismo sprendimas:
SESV sutarties 34 straipsnyje (tuo metu EEB sutarties 30 str.) pateiktą sąvoką „Tarp valstybių narių
uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“ reikia
suprasti taip, kad teisėtai kitoje valstybėje narėje gaminamų ir parduodamų alkoholinių gėrimų
importo atveju šia nuostata numatytas draudimas apima taip pat minimalios tūrinės alkoholio
koncentracijos žmonėms vartoti skirtuose alkoholiniuose gėrimuose nustatymą valstybės narės
teisės aktu. Todėl ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad bet kurį teisėtai kurioje nors valstybėje
narėje pagamintą ir parduodamą gaminį iš principo turėtų būti leidžiama parduoti bet kurios kitos
valstybės narės rinkoje. Tai – valstybių narių atitinkamų taisyklių abipusio pripažinimo principas.