Baudžiamoji teisė. Konspektas. Konsoliduotas

Ištrauka

I skyrius. Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema
Baudžiamosios teisės sąvoka
Baudžiamosios teisės sąvoka vartojama keliais aspektais:
A. kaip teisės šaka
B. kaip įstatymų leidybos sritis
C. kaip mokslo sritis
Nusikaltimas ir bausmė – dvi pagrindinės kategorijos, kurių pagrindu formuojama visa baudžiamoji
teisė. Baudžiamoji teisė gali būti vadinama ius poenale (jeigu akcentuojama bausmė) arba ius
criminale (jeigu akcentuojamas nusikaltimo padarymas). Baudžiamoji teisė paprastai vadinama
materialiąja teise (skirtingai nuo baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės, kurios laikomos
formaliosiomis teisės šakomis).
Baudžiamoji teisė (tradicinis, nebetikslus apibrėžimas) – tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia
veikas kaip nusikalstamas (1) ir numato atitinkamas kriminalines bausmes (2), kaip tokio draudimo
nesilaikymo pasekmes.
Ne kiekviena baudžiamajame įstatyme uždrausta veika yra siejama su kriminalinės bausmės skyrimu
– yra nemažai atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė realizuojama be kriminalinės bausmės.
Pavyzdžiui, BK numato, jog nepilnamečiui, padariusiam nelabai pavojingą nusikalstamą veiką, yra
galimybė pritaikyti nekriminalinio pobūdžio poveikio priemones. Nepakaltinamiems dėl psichikos
sutrikimo asmenims taikomos medicinos priemonės. BK numato specialius atvejus, kai asmuo
padaręs nusikaltimą, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji teisė taip pat
numato veikas, kurios, nors išoriškai primena nusikaltimą, nėra laikomos nusikaltimu. Išvada:
šiuolaikinė baudžiamoji teisė nebeišsitenka tradiciniuose rėmuose „nusikaltimas – bausmė“, o
reglamentuoja kitus, su nusikalstamomis veikomis susijusius klausimus.
Baudžiamoji teisė (šiuolaikinis apibrėžimas) – tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip
nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio
priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės
palengvinimą.
Baudžiamoji teisė (Prapiesčio paskaitų apibrėžimas) – normų visuma, numatanti pavojingas veikas
ir priemones, kurios skiriamos nesilaikant baudžiamajame įstatyme nustatytų liepimų (1).
Baudžiamoji teisė nustato sąlygas, kuriomis asmuo atleidžiamas nuo bausmės arba baudžiamosios
atsakomybės (3).
Baudžiamosios teisės turinys kartais skirstomas į dvi dalis:
I.Baudžiamoji teisė objektyviąja prasme (ius poenale) – tai visuma įstatymo numatytų
draudimų ar liepimų, kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose. Šios baudžiamosios teisės
normos apibrėžia saugomų teisinių gėrių apimtį ir jiems padaromos žalos pobūdį.
II.Baudžiamoji teisė subjektyviąja prasme (ius puniendi) – tai valstybės teisė nubausti asmenį,
padariusį nusikaltimą. Šią teisę valstybei suponuoja jos pareiga saugoti – kiekvienas
visuomenės narys turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Tai reiškia, jog
valstybės pareiga užkirsti kelią nusikaltimams yra atsiradusi iš jos prigimties. Valstybės teisė
bausti laikoma aksioma, nes kol gyvuoja valstybė – tol nusikaltėliai yra baudžiami.
Baudžiamosios teisės esmė
BK VI skyrius. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: 36 str. – jei veika prarado pavojingumą; 37 str. – dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo; 38 str. – jei kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko; 39 str. – jei nusikalstama veika apdaryta pirmą kartą, yra dvi arba daugiau lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių aplinkybių, motyvuotu teismo sprendimu; 39 (1) str. – atleidimas nuo BA, jei kaltininkas padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas; 40 str. – pagal laidavimą.
BK V skyrius. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės: 28 str. – būtinoji gintis; 29 str. – asmens,
padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas; 30 str. – profesinių pareigų vykdymas; 31 str. – būtinasis reikalingumas;
32 str. – teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas; 33 str. – įsakymo vykdymas; 34 str. – pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; 35 str. – mokslinis eksperimentas.
Nusikaltimai kaip socialinis reiškinys neatsiranda iš niekur. Tam kad šis juridinis faktas atsirastų turi
būti valstybės nustatyti liepimai arba draudimai. Baudžiamoji atsakomybė gina ne visus teisinius
gėrius – ginamos tik svarbiausios vertybės, tokios kaip gyvybė, sveikata, orumas, lytinė laisvė,
nuosavybė ir t.t. Didelės dalies šių gėrių apsauga yra numatyta...