Biheivioristinė ir humanistinė teorijos bei jų taikymas edukacijoje

Ištrauka

Biheivioristinė ir humanistinė teorijos bei jų taikymas edukacijoje
Esė

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
Biheiviorizmas 4
Ivanas Pavlovas 4
Edward Thorndike 4
Elgesio akcentavimas 5
Klasikinė sąlyginė reakcija 5
Operantinis sąlygojimas 5
Socialinio išmokimo teorija 6
Biheiviorizmo taikymas mokykloje 6
Humanistinė mokymo(si) teorija 7
Pagrindiniai humanistinio ugdymo tikslai: 7
Išvados 9
Šaltiniai 10

Įvadas
Kai pasaulyje vyrauja daugybė ugdymo filosofijų, šiandieniniame savo gyvenime dažniausiai tenka
girdėti apie dvi – biheiviorizmą ir humanizmą. Pasirinkau šias dvi ugdymo filosofines koncepcijas,
nes jos, visų pirma, yra priešingos viena kitai, ir vis dėl to – abi naudojamos ugdyme. Šiame savo
darbe pabandysiu aptarti svarbiausius kiekvienos ugdymo filosofijos bruožus ir pabandysiu pateikti
ifnormaciją, kaip abi šios koncepcijos gali būti naudojamos edukacijoje ir ugdyme.

Biheiviorizmas
Pradėti, manau, turėčiau nuo to, kas gi iš tiesų yra tas biheiviorizmas. Šiandienos informacinės
visuomenės dėka, atsakymų apstu. Tik kyla klausimas, ar yra nors vienas teisingas?
Mano nuomone, biheiviorizmas - tai materialistinė psichologija, kuri psichologijos objektu laiko
žmogaus elgesį arba išorinį pasireiškimą bei refleksus, o ne sąmonę. Šį psichologijos kryptis neigia
paveldėjimą, atmeta visas iki šiol žinomas psichologijos sąvokas (pojūčio, jausmo, protavimo,
atminties) ir akcentuoja tik išorinę žmogaus elgseną ir aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis.
Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skyrė tam, ką žmonės daro ir kokios
aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėjo ir mokymo bei išmokimo įtaką
gyvūnų bei žmonių elgsenai. Asmenybė pagal bihevioristus – tai elgesio reakcijų visuma.
Biheviorizmo atsiradimas siejamas su kelių mokslininkų pavardėmis, kurie patys nebuvo
bihevioristai, tačiau suformulavo kai kuriuos esminius dėsnius, kurie yra vieni pagrindinių
biheviorizmo atramų.