BEDARBIŲ SKAIČIAUS KITIMAS LIETUVOJE

Ištrauka

BEDARBIŲ SKAIČIAUS KITIMAS LIETUVOJE

TURINYS
ĮVADAS 3
1.PROBLEMINĖS SRITIES APRAŠAS 4
2.PRELIMINARI STEBINIŲ ANALIZĖ 5
3.EKONOMETRINIO MODELIO SUDARYMAS IR ĮVERTINIMAS 10
4.EKONOMETRINIO MODELIO PATIKIMUMO NUSTATYMAS 12
5.PROGNOZAVIMAS 15
IŠVADOS 16
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

ĮVADAS
Nedarbas yra svarbi kiekvienos šalies ekonominė ir socialinė problema, todėl, norint
kontroliuoti, prognozuoti nedarbą bei išvengti visų jo sukeliamų neigiamų pasekmių, yra svarbu
suprasti, kaip ir kodėl šalyje kinta bedarbių skaičius, kokie veiksniai daro įtaką bedarbių skaičiaus
kaitai bei kokio stiprumo ta įtaka yra. Siekiant visa tai ištirti, šiame darbe bus pasitelkiamos teorinės
bei praktinės ekonometrijos žinios.
Darbo tikslas:
Ištirti bedarbių skaičiaus priklausomybę nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui, darbo jėgos ir laisvų darbo vietų Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1.Pateikti pasirinkto objekto charakteristiką, probleminės srities aprašą.
2.Atlikti preliminarią stebinių analizę.
3.Sudaryti ekonometrinį modelį, jį įvertinti, nustatyti jo patikimumą.
4.Pagal sudarytą ekonometrinį modelį atlikti prognozavimą.
Darbo objektas:
Bedarbių skaičiaus, BVP vienam gyventojui, darbo jėgos ir laisvų darbo vietų Lietuvoje
statistiniai duomenys.
Darbe naudojami instrumentai: Eviews 8 ir Excel 2010

1.PROBLEMINĖS SRITIES APRAŠAS
Darbas – tai pirma materialinės žmogaus gerovės ir saugumo užtikrinimo priemonė bei
neatsiejama žmogaus veiklos dalis (Tartilas, 2005). Nepaisant to, techninė pažanga, naujos
technologijos vis dažniau pakeičia žmogaus darbą, o tai gali sukelti socialinį reiškinį, kuomet darbingi
asmenys neturi darbo, yra neužimto ūkinėje veikloje – nedarbą. Nedarbas yra sudėtinga ekonominė ir
socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek kiekvieną gyventoją, tiek ir visą šalį.
Nedarbo problema pasaulyje žinoma jau seniai. Daug šalių išgyveno gilaus nuosmukio ir
stagnacijos laikotarpius, bet tai nesutrukdė joms tapti rinkos lyderėmis. Lietuva dėl susiklosčiusių
istorinių aplinkybių ilgą laikotarpį gyveno planinės ekonomikos sąlygomis, kur nedarbo problemos
nebuvo. Po nepriklausomybės atkūrimo sekė didžiulis nedarbo augimas, sukeltas tuo metu vykusių
socialinių – ekonominių transformacijos procesų. 2015 m. vidutinis nedarbas Lietuvoje siekė 9,1% ir
sumažėjo, palyginus su 2014 m., kuomet nedarbo lygis siekė 10,7%.