BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS NUTARČIŲ ANALIZĖ

Ištrauka

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS
Nutarčių analizė

TURINYS
ĮVADAS IR DARBO TIKSLAI................................................................................................3
LAT SENATO NUTARIMO 2004 m. Nr. 46 DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS
NUSIKALSTAMUMO ŽMOGAUS GYVYBEI BYLOSE-OBJEKTAS……………………4
2004 m. Nr 49 DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS IŠŽAGINIMO IR SEKSUALINIO
PRIEVARTAVIMO BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE-OBJEKTAS ........................................6
2005 m. Nr 52 DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS VAGYSTĖS IR PLEŠIMO
BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE-DALYKAS...........................................................................7
2003 m. Nr. 43 DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS, NAGRINĖJANT BAUDŽIAMĄSIAS
BYLAS DĖL KONTRABANDOS............................................................................................9
LAT BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS 2007m. TEISMŲ PRAKTIKOS
APIBENDRINIMO APŽVALGA. STR.: 225,226,227,228…................................................11
IŠVADOS.................................................................................................................................13

ĮVADAS IR DARBO TIKSLAI
Baudžiamosios teisės normomis ginami ne visi teisiniai gėriai. Atsižvelgiama į jų svarbą
visuomenėje ir galimos žalos pobūdį, mastą. Kadangi daugelis visuomeninių gėrių ginami
kitų teisės šakų (civilinės teisės, administracinės teisės) normomis, baudžiamoji teisė laikoma
paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius teisės pažeidimą, todėl naujų veikų
kriminalizavimui būtina sisteminė visos teisės sistemos analizė, tiriant, ar tikrai būtina
baudžiamoji teisinė apsauga. Baudžiamosios teisės normomis saugomi tik svarbiausi
visuomenės gėriai.
Baudžiamosios teisės dalyką sudaro – nusikaltimas, bausmė, sąlygos, kurioms esant taikoma
bausmė. Tradiciškai baudžiamosios teisės dalyku laikomi teisiniai santykiai, kuriuos
reguliuoja baudžiamoji teisė. Kokie dalykai patenka į baudžiamosios teisės veikimo sferą:
nusikaltimai; visi dalykai susiję su nusikaltimais.
bausmė; visi dalykai susiję su ja;
aplinkybės susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu.
Šiame darbe aptarsime objektą bei dalyką nutarčių Nr. 43, 46, 49, 52, bei apžvelgsime 225,
226, 227, 228, 229 straipsnius.

LAT SENATO NUTARIMO 2004 m. Nr. 46 DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS
NUSIKALSTAMUMO ŽMOGAUS GYVYBEI BYLOSE-OBJEKTAS
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 2 straips-
nis įpareigoja valstybes kiekvieno žmogaus teisę gyventi saugoti įstatymu. Ši nuostata su-
prantama kaip valstybių pareiga priimti įstatymus, kurie asmens padarytą tyčinį nužudymą
kvalifikuotų kaip nusikaltimą. Konvencijos 2 straipsnis numato tik kelis konkrečius atvejus,
kai netaikomas draudimas tyčia atimti gyvybę, ir tai susiję su asmens apsauga nuo neteisėto
smurto, teisėtu suėmimu arba sutrukdymu teisėtai sulaikytam asmeniui pabėgti, taip pat su
nustatyta tvarka atliekamais teisėtais veiksmais malšinant riaušes ar sukilimą. 
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę į gyvybę kaip svar-
biausią prigimtinę teisę, kurią tarp kitų teisės šakų normų padeda užtikrinti normos,
nustatančios baudžiamąją atsakomybę už padarymą nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsinama-
si į žmogaus gyvybę tiesiogiai, arba už sudarymą neteisėtais veiksmais tokių sąlygų, kai žmo-
gus praranda gyvybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamųjų įstatymų už nusikalti-
mus žmogaus gyvybei taikymo praktikos klausimais išaiškinimus teismams buvo pateikęs
1991 m. gegužės 10 d. Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarime Nr. 3 ,,Dėl teismų praktikos,
taikant įstatymus, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nužudymus ir kūno sužalojimus“,
kuris panaikintas Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18d. nutarimu Nr. 18 ,,Dėl
teismų praktikos nužudymų bylose“. N-jojo Baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio nuo 2003 m.
gegužės 1 d. , nuostatose dėl atsakomybės už nusikaltimus žmogaus gyvybei kitaip formuluo-
jama nužudymo nusikaltimo sąvoka, nustatyti nauji nužudymą kvalifikuojantys požymiai, iš
esmės pakeistos normų dėl atsakomybės už nužudymus lengvinančiomis aplinkybėmis
dispozicijos, nustatant kitokias atsakomybės atsiradimo sąlygas, priimtos specialios normos
dėl bausmių už nužudymus skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir
kt.