XX amžiaus pradžios ir vidurio laikotarpiu žmonėms teko gyventi smurto, karo nuotaikų,
baimės, nevilties bei nerimo kupiną gyvenimą. Šis laikotarpis - karo ir nesutarimų metas. Daugelis
piliečių buvo priversti palikti savo namus, šeimą, tėvynę, vyko trėmimai į koncentracijos stovyklas,
lagerius. Net karščiausiai mylintys tėvynę patriotai buvo priversti išvykti iš gimtųjų žemių tik su maža
viltimi kada nors į jas sugrįžti. Tokiu siaubingu ir tragišku metu žmonės buvo vis labiau palaužiami, jų
tikėjimas silpo, nors viltis ruseno širdyse, bet nežmoniškas siaubas temdė akis ir vedė į neviltį. Vis
dėlto, žmonės laikėsi ir kovojo su visomis negandomis, kiekvienas surasdavo jėgų ir kėlė asmens ir
gyvenimo vertės klausimą. Ši tema atsispindi ir literatūroje. Ryškiausiai asmens ir gyvenimo vertės
iškėlimo problemą savo kūryboje atskleidė XX amžiaus vidurio prancūzų dramaturgas Alberas Kamiu
bei XX a.vid. katastrofų literatūros rašytojas Balys Sruoga.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!