Civilinio proceso teisės savarankiškas darbas
APELIACIJA – PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ KONTROLĖS FORMA
TURINYS
Įvadas ………………………………………………………………. 3
1.Teorinė analizė ………………………………………….……. 4
1.1.Apeliacijos reikšmė ir įtvirtinimas ……………….…….. 4
1.2.Teismų apeliacinė veikla ………………………….……. 5
1.3.Apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo tvarka ….….. 7
2.Praktinė analizė …………………………………………..….. 12
Išvados ……………………………………………………….……. 14
Naudota literatūra …………………………………………………. 15
ĮVADAS
Bylos dalyvių teisė į apeliacinį nagrinėjimą svarbi šiuolaikinėje teisėje – apeliacija
ginamos asmens ir visuomenės teisės. Apeliacijos teisė yra viena iš esminių procesinių asmens
teisių, nes ja tikrinamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ir stengiamasi
sumažinti teismo klaidų tikimybę. V. Miklėnas savo knygoje ,,Civilinis procesas“, apeliacijos
teisės egzistavimą nulemia gyvenimas, tiksliau, suvokimas, kad teisėjas, kaip ir kiekvienas
asmuo, priimdamas sprendimą gali suklysti ir kad valstybėje turi egzistuoti tam tikras
mechanizmas, leidžiantis pašalinti teismo padarytas klaidas. Taigi, ši mintis puikiai nurodo, dėl
ko apeliacinis procesas yra svarbus teisėje.
Šio darbo tikslas – renkant ir analizuojant informaciją pateikti teorinę darbo dalį, bei ją
pritaikant praktikoje, atlikti praktinę užduotį.
Darbo atlikimo metodas – projektas.
Uždaviniai:
Rinkti ir tinkamai apdoroti reikalingą informaciją;
Panaudoti teisinius terminus, juos aiškinti;
Pritaikant teorines žinias, atlikti praktinę užduotį.
1.TEORINĖ ANALIZĖ
Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių kontrolės forma
1.1. Apeliacijos reikšmė ir įtvirtinimas.
Apeliacija, remiantis terminų žodynu, yra apibūdinama kaip neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio
apskundimas aukštesnei instancijai. Lietuvos teisės tradicijų požiūriu apeliacija gali būti
suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu
peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį) ir jį panaikinti ar
pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų.
Niekas nėra apsaugotas nuo neteisingo ar neadekvataus sprendimo – nei byloje
dalyvaujantys asmenys, nei pats teismas, nagrinėjantis bylą. Neteisingą pirmosios instancijos
teismo sprendimą gali lemti įvairios priežastys – neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, bei
atliktas neteisingas šių aplinkybių vertinimas, melagingi liudytojų parodymai, arba netgi teismo
padaryti proceso teisės normų pažeidimai: suklastoti rašytiniai įrodymai, prieštaringi teisės aktai,
nevieninga teismų praktika, taip pat ir nedidelė teisėjo patirtis ar netgi nesąžiningumas.
Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo nusprendis gali būti klaidingas ir faktinių aplinkybių
konstatavimo bei vertinimo, ir teisės normų pritaikymo srityje padaryti nusižengimai teisės
normoms, būtina sudaryti galimybę proceso dalyviams inicijuoti šių pirmosios instancijos teismo
galimai padarytų pažeidimų kontrolę. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas gali
tikrinti visus pirmosios instancijos teismo sprendimus ir faktiniu, ir teisiniu požiūriu. Tačiau kaip
ir daugelyje įstatymų, taip ir šiame yra išlygų – remiantis Civilinio proceso kodeksu, apeliacine
tvarka negali būti apskųstas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio
toks sprendimas yra priimtas. Taigi, bylos dalyviams yra suteiktos sąlygos pateikti apeliaciją dėl
teismo sprendimo, jeigu jis bylos dalyvių netenkina ar yra akivaizdi klaidingo sprendimo tikimybė.
Apeliacinio apskundimo galimybė ir sąlygos yra nurodytos ir 1984 metais priimtoje
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje – sepntintojo protokolo antrajame
straipsnyje yra nurodoma, jog ,,Kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę
reikalauti, kad auštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę“.
Apeliacija taip pat pabrėžiama ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr.
R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir
funkcionavimo tobulinimo“. Rekomendacijoje yra nurodoma, kad iš principo šalims turi būti
sudaryta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, galimybės į apeliaciją
suteikimas yra nurodomas ne tik valstybių teisinėse sistemose, tačiau yra įtvirtintas pačiu
aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo atlikta daug reformų apeliacinio proceso srityje
– civiliniame procese nuo nuo visiškos apeliacijos sistemos palaipsniui pereita prie dalinės
apeliacijos modelio. Dalinės apeliacijos modelis...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!