Alberas Kamiu Esė. Sizifo mitas

Ištrauka

Alberas Kamiu Esė. Sizifo mitas

Absurdo kūryba
*...absurdiškas džiaugsmas yra kūryba. „Menas, vien tik menas, - sako Nietzsche, - menas mums duotas tam, kad nemirtume nuo tiesos“.
* Kurti – reiškia gyventi dukart.
Absurdas ir savižudybė
 Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį
gyventum, ar ne, - reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą.
 Retai žudomasi (hipotezė vis dėlto galima) viską gerai apsvarsčius. Krizės atomazgos beveik
neįmanoma susekti.
 Jeigu sunku tiksliai nustatyti momentą, kada protas susilažins iš mirties, tai kur kas lengviau padaryti
išvadas iš paties poelgio. Nusižudyti, panašiai kaip melodramoje, tam tikra prasme reiškia prisipažinti ,
kad gyvenimas tave pranoko arba kad jo nesupranti.
 ...savižudybė tampa išeitimi iš absurdo.
Absurdo sienos
 Absurdiškumo jausmas gali priblokšti bet kurį žmogų ties bet kuriuo gatvės kampu.
 Visi didieji darbai ir visos didžiosios mintys prasideda nuo juokingai menkų dalykų. Didieji kūriniai
dažnai gimsta ties kokiu nors gatvės kampu ar restorano prieangyje. Taip ir absurdas. Absurdo
pasaulis labiau negu bet kuris kitas taurumo semiasi iš savo varganos kilmės.
Užkariavimas
 Žmogų žmogumi labiau daro tie dalykai, kuriuos jis nutyli, nei tie, kuriuos išsako.
 Reikia gyventi su savo laiku ir mirti drauge su juo arba iš jo išsivaduoti renkantis didesnį gyvenimą.
Žinau, jog galima sudaryti sandėrį ir gyventi savo laike tikint amžinybe. Tatai vadinama susitaikymu.
Bet aš bjauriuosi šiuo terminu ir geidauju visko arba nieko.