Adventinės popietės scenarijus

Ištrauka

SCENARIJUS
Renginio idėja
Linkime laimingo gyvenimo kūdikėliui.Aiškinamės, kas ta laimė.Per pasaką atrandame,
kad ji žmogaus širdy- kitur niekur.
Scenoje pakabintas lopšys, jame blankiai žiba švieselė. Prie lopšio senovinė kėdė,
toliau ant suolo didelis krepšys Pagrojus kanklėmis lopšinę, iš už kulisų lopšio link
pareina dešimtokė( apsirengusi nepilnu tautiniu žemaitišku kostiumu). Nuo scenos per
laiptus nutiesti austiniai kilimai. Kol grojama lopšinė, iš salės galo tarp žiūrovų eilių
pareina skaitovai ir ansamblio vaikai. Vienas kitas nešasi pasiūtas raudonas nedideles
pagalvėles, atsisėdę ant kubų imituoja mingančius vaikus.
PRADŽIA
Gabija D.:
Už dvylikos virpuliuojančių marių pokštauja nenuspėjamasis Likimas, už devynių
paslaptim ir druska alsuojančių jūrų žvaigždynų svarstyklėmis Dalia Dalužė svarsto
gėrybes- paprasta žmogaus akimi nematomas. Už šešių nendrėtų ežerų , bitėmis ir
paukšiais skambančių šešių girių ir laukymių jauna Svajonė audžia skaidriausių
spalvų audeklą. Už trijų sraunių upių su sietuvomis ir seklumomis už tiltų trijų,
dangstytų margais kilimais, tarsi ugnelė plazda, tarsi žiburėlis žiba
Atsisėda ir ima vyti naują kamuolį iš trijų mažesnių vilnonių siūlų kamuoliukų, esančių
skirtinguose pintinėlėse.
Dainuojama lopšinė.
Gabija D. :
Mažulytis dar, bet jau nusidriekė jo gyvenimo siūlas. Jis vingiuos ir per saulėtas dienas,
ir ir per lietų, miglas; kils į kalnus ir leisis į didžiules daubas; nusidrieks per klonius ir
per pievas, per miškus ir laukymes Keliaus žmogus vienas ar bus kieno nors
pakeleivis; gal jis ves minias paskui save, o gal žvalgysis, kas moja jam prieky. Likimo
paslaptis į paprastą siūlų kamuolėlį susivijusi Nieka negali įspėti dalios dalužės

X( Gabija, 6c kl.) prieina ir pažvelgia į lopšio vidų:
-Mano broliukas Džiugas irgi taip pat miega, tik išskėtęs rankeles. Miega ir čepsi
lūpytėmis, tarsi ragautų meduolius nuo pasakų namelio stogo
X (Aistė, 5c kl.) prieina, pasupa, pasidžiaugia:
-Mano sesutė Ievutė jau vienerių. Ji taip pat angeliškai miega.Miega ir šypsosi.Sapne
tikriausiai mato pasakų karalijas, beribes dangaus platybes, minkštus purius debesis
X( Martynėlė irgi apie savo broliuką kažką pasako, dar nežinia ką) O mano
broliukui visi linki augti sveikam, didžiam ir laimingam.

Visos mergaitės pasakoja apie realius savo mažesniuosius broliukus ir
sesutes
X: Gimusiam kūdikėliui Kristui trys Rytų išminčiai atnešė pačias brangiausias dovanas:
auksą, smilkalus ir mirą.
X: O mes savo mažylėliui padovanosime didelės Laimės marškinėlius- debesų
lengvumo, pieno baltumo, motinos rankų švelnumo.(Lėtai ant lopčio uždedami
marškiniai).
X: Ir kas gi ta laimė? Kaip ji atrodo?
Martynėlė: Aš žinau. Knygoje parašyta. Ir jums paskaitysiu.(Atsisėda ant laiptelių ir
skaito iš knygos ištraukas):
,,-Laimė yra Lapė ir apvalus oranžinis apelsinas! Dar morkų pyragas, Auksinė žuvelė,
moliūgų uogienė, šermukšniai rudenį!’’
X ir aš tokią knygelę turiu.(Jau i iš kitos tokios pat knygelės skaito):
,,-Laimė yra mamos puodai ir tėčio malūnsparnis,-skriedamas sūpynėmis rėkdavo
Povilas. Dar-krepšinio kamuolys. Ponios Margaritos Katė.’’
X: tokią knygelę ir aš turiu. Pabaigoj parašyta:
,,Laimė yra apvalus oranžinis apelsinas Tėčio malūnsparnis ir mamos puodai…
Auksinė žuvelė, moliūgų uogienė, šermukšniai rudenį… krepšinio kamuolys, ponios
Rožės žiurkėnas…‘‘
Dainuojama daina ,,Šiek tiek cinamono‘‘. Skaitovai salei dalija cinamonionius
sausainius.
X: Tikrai, kaip kvepia laimė? Koks jos kvapas?
X: Kaip kvepia laimė?Tikrai, kaipgi kvepia?
Ar jos kvapą savyje jaučiau?
Laimės žodis platus ir tikriausiai jis slepia
Ne tą patį- ką man, tą ir tau.
X: Vaikystėj, menu, laimė pienu kvepėjo
Ir duona , namuos mamos iškepta.
Laimės kvapą Kalėdų eglutė turėjo,
Sesės rankom žaislais papuošta.

X:
Iš tada dar žinau- laimė dviračiu...