Juridiniai asmenys. Konspektas

Ištrauka

Juridiniai asmenys
Juridiniai asmenys yra susivienijimai, kurie:
1.turi savo pavadinimą:
2.yra steigiami ir baigia savo veiklą tam tikra
teisės aktuose nustatyta tvarka.
Juridinio asmens instituto atliekamos tokios funkcijos:
a)kolektyvinių interesų derinimas (organizuoja ir
struktūrizuoja įvairius dalyvių interesus, taip
transformuojant į vieną tikslą);
b)lėšų sujungimas;
c)ūkinės veiklos rizikos ribojimas.

Juridinio asmens požymiai:
I.Pirminiai:
a)organizacinis vientisumas;
b)civilinis teisnumas ir veiksnumas;
c)civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.
II.Išvestiniai:
a)pavadinimas;
b)atskiras turtas.

Juridinių asmenų rūšys:
•Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar
savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų,
nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys,
kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir
savivaldybės
įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios
įstaigos, religinės
bendruomenės ir t. t.).
•Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys,
kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
Skirtis – nauda, kuri suprantama kaip turtas, pelnas,
vertė, tai yra jos išraiška yra piniginio ar turtinio pobūdžio
vertybė.

Viešas interesas – abstrakti sąvoka, nusprendžiama ad
hoc, įvertinus visas aplinkybes.

Juridinių asmenų skirtis yra pagal:
•Dalyvių atsakomybę (ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės);
•Veiklos laikotarpį (riboto ir neribota veiklos trukmė);
•Steigimo būdą (egzistuojantys per se, steigiami registracijos
procedūrų pagalba);
•Dalyvių sudėtį:
a)pagal dalyvių subjektiškumą (dalyviai fiziniai, juridiniai
asmenys arba mišri sudėtis);
b)pagal dalyvių skaičių (vienanariai, daugianariai);
•Dalyvių teisių pobūdį;
a)dalyviai išsaugo nuosavybės teisę į turtą (valstybės ir savivaldybės
įmonės);
b)dalyviai neišsaugo nuosavybės teisės į turtą, bet įgyja
prievolinių teisių ir pareigų);
•Turto valdymo būdą (patikėjimo ir nuosavybės teisės);
•Steigimo dokumentų pobūdį (teisės aktų pagrindas arba sutartinis);
•Kapitalo šaltiniai ir kilmė.

Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas
Juridinio asmens teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias
civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir
pareigas.
Juridinio asmens veiksnumas – galėjimas savarankiškai, savo
veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti.
Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su
veiksnumu, todėl veiksnumo terminas juridinių asmenų
atžvilgiu dažniausiai nevartojamas, kartais vietoj jo
vartojamas kitas terminas – subjektiškumas, apimantis ir
teisnumo, ir
veiksnumo sąvokas. Juridinio asmens teisnumas atsiranda
įregistravus
juridinį asmenį, o kai CK numatytais atvejais registracija
nebūtina, nuo juridi- nio asmens įsteigimo momento.
Privatieji juridiniai asmenys turi universalųjį (bendrąjį)
teisnumą, bet jiems įstatymai nedraudžia numatyti savo
steigimo dokumentuose ir draudimą užsiimti atitinkama
veiklos rūšimi, pavyzdžiui, tokia veikla, kuri yra pernelyg
rizikinga.