Žodžių susietumas – asociacijos, subjektyvus vertinimas, kolokacinis dažnumas žiniatinklyje

Ištrauka

Žodžių susietumas – asociacijos, subjektyvus vertinimas, kolokacinis
dažnumas žiniatinklyje
Laboratorinis darbas

1.ĮVADAS
Atmintis – procesas, be kurio žmogaus gyvenimas kardinaliai pakistų – be jos būtų sunku
įsisavinti naują informaciją, sukurti stabilius santykius ar apskritai funkcionuoti gyvenime.
Psichologui atmintis siejama su bet kokiu ženklu, kad tai, kas buvo išmokta, išliko. Atmintis
apibūdinama kaip išmokimo pastovumas, kaupiant bei atkuriant informaciją (Myers, 2008). Yra
skiriamos kelios atminties rūšys – sensorinė, ilgalaikė ir trumpalaikė. Dažniausiai ilgalaikė atmintis
yra skirstoma į deklaratyviąją ir procedūrinę (Braisby, Gellatly, 2012). Deklaratyvi atmintis
skirstoma į epizodinę ir semantinę. Epizodinė atmintis laiko prisiminimus apie tam tikrus epizodus
(pvz. kas vyko gimtadienio šventės metu). Semantinėje atmintyje laikoma abstrakti informacija,
pavyzdžiui, tam tikros sąvokos ar faktai (Braisby, Gellatly, 2012). Šiame darbe bus telkiamasi į
ilgalaikės semantinės atminties ypatybes.
Kokiu būdu organizuota semantinė atmintis tiksliai nėra žinoma, tačiau tam paaiškinti
sudaryta daug kognityvinių modelių. Vieni iš populiariausių – tinklo modeliai. Juose semantinė
atmintis traktuojama kaip informacijos vienetų reprezentacijų tinklas. Jei du įvykiai ar savokos per
patirtį yra susijusios, tai tas susietumas turi būti reprezentuojamas ir atmintyje (Martišius, 2006). Šie
modeliai paremti hierarchiniais ryšiais. Kadangi tinklo modeliai turėjo trūkumų, pradėti sudarinėti
tobulesni modeliai – plintančios aktyvacijos modeliai. Šie modeliai atsisakė griežtos hierarchinės
struktūros, tačiau išsaugojo sąvokų tinklo idėją. Jei tarp savokų randama asociacija – jos
sujungiamos linija. Pavyzdžiui, tarp baltosios lelijos ir baltos spalvos yra asociacinis ryšys, tarp
baltos spalvos ir sniego – taip pat, tačiau tarp baltoji lelija ir sniegas nėra asocijuoti. Atstumas tarp
sąvokų turi prasmę – kuo jis mažesnis, tuo stipresnis asociacinis ryšys tarp sąvokų. Pavyzdžiui,
varna yra dažniau minimas paukštis nei Lietuvai nebūdingas kolibris (Martišius, 2006).
Darbo tikslas: suprasti kaip atrodo semantinė atmintis ir kaip joje siejasi sąvokos. Išmokti
vertinti žodžių susietumą įvairiais metodais – asociacijų, subjektyvių vertinimų, žiniatinkliu.
2

2.METODIKA
Tiriamieji:
12 psichologijos II kurso bakalauro studentų.
Darbo priemonės:
Instrukcija, užduočių lapai (stimulai ir asociacijų lentelės), kompiuteris su „Microsoft
Office Excel“ programa ir interneto prieiga į puslapį „Google“.
Darbo eiga:
Tiriamiesiems buvo pateiktos pratybų užduoties instrukcijos. Užduotis vyko keliais
etapais. 1 etapas: žodžių asociacijų užduoties atlikimas. Tiriamiesiems pateikta 10 stimulinių žodžių
(pvz. vyras, moteris, darbas) ir paprašyta kiekvienam jų sugalvoti ir lentelėje užrašyti po 10 kitų
žodžių, kurie pirmiausia ateina į galvą (asociacijų), susijusių su stimulais. Pirmoji sugalvota ir
lentelės aukščiausioje pozicijoje užrašyta asociacija vertinama maksimaliu balu (10), o paskutinis
žodis lentelėje – mažiausiu balu (1). Toliau asociacinius žodžius tiriamieji turėjo subjektyviai
pervertinti ir suranguoti iš naujo – asociaciniai žodžiai lentelėje galėjo būti perrikiuojami. 2 etapas:
asociacijų susietumo koeficiento apskaičiavimas. Šiame etape apskaičiuoti susietumo koeficientai
tarp visų duotų stimulų (spontaniško bei subjektyvaus vertinimo), taip pat nustatyti grupės tiriamųjų
asociacijų susietumo koeficientų vidurkiai. 3 etapas: žiniatinklio susietumo koeficiento
apskaičiavimas. Tiriamieji turėjo apskaičiuoti stimulinių žodžių „vyras“ ir „moteris“ bei visų kitų
stimulinių žodžių susietumą žiniatinklyje.