ŽMOGUS BE PRIVATUMO - TAI ŽMOGUS BE ORUMO

Ištrauka

ŽMOGUS BE PRIVATUMO - TAI ŽMOGUS BE ORUMO
Teisės teorijos rašto darbas

Žmogaus teisės ir laivės tai vienos pagrindinių vertybių demokratinėje visuomenėje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Nurodoma, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į
jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Asmens privataus gyvenimo
apsaugos įtvirtinimas pamatiniame valstybės teisės akte patvirtina, jog teisė į privatų gyvenimą yra
viena pagrindinių žmogaus teisių. Tuomet čia ir iškylą viena svarbiausių gyvenimo taisyklių, jog
žmogus neturėdamas savo asmeninio gyvenimo t. y. privataus gyvenimo, žmogus taip pat netenka ir
orumo, kuris žmogui yra viena iš didžiausių vertybių gyvenime. Žmogaus orumas – tai savo minčių
ir įsitikinimų reiškimų laisvė, kuri yra viena iš svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų ir
viena iš pagrindinių kiekvieno asmens tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų. Žmogaus orumas yra
saugomas įstatymų ir pačio žmogaus, taip ir pati teisė pripažįsta žmogaus teisę į orumą, valstybė
pripažįsta kad kiekvienas ją turi ir gina tą teisę nuo pažeidimų. Taigi, teisei nesvarbu koks tai
žmogus, kokia jo rasė, odos spalva ar socialinė padėtis, kiekvienas žmogus jau gimsta turėdamas
orumą ir savo teises į privatų gyvenimą, tik po mažu augdamas žmogus pradeda tai suprasti ir turi
tai vertinti, nes niekas kitas už jį to nepadarys. Žmogus pats turi susikurti savo asmeninį gyvenimą,
jį išlaikyti ir taip pat išlaikyti savo orumą, kad jis niekuomet nebūtų pažeistas.