Žmogaus laikysena smurto pasaulyje (B. Sruoga ,,Dievų miškas”, J. Savickis ,,Vagis”, J. Biliūnas ,,Vagis”)

Ištrauka

Žmogaus gyvenimas yra kupinas pačių įvairiausių akimirkų: džiugių ir liūdnų,
svajingų ir beprasmių, tikrų ir suvaidintų. Todėl nėra keista, kad gyvenimas ne tik leidžia mėgautis
tuo, ką turi, tuo, apie ką svajoji, tačiau kartais nubloškia žemyn, parodo, ką reiškia netekti ir
prarasti. Nepaisant to, jog kiekvienas asmuo yra skirtingas ar unikalus, visgi daugeliui jų tenka
patirti praradimo ir kančios skonį, ne išimtis ir kūrėjai bei rašytojai. Siekiant aptarti žmogaus
laikyseną smurto pasaulyje bus remiamasi Balio Sruogos kūriniu ,,Dievų miškas“, Jurgio Savickio
novele ,,Vagis“ bei Jono Biliūno novele ,,Vagis“.
Patiriant nepriteklių, kančias ir kankinimus nepalūžti padeda ironiškas požiūris. Apie
tremtyje praleistas dienas aprašė ir pats tokį skaudų įvykį patyręs XX a. moderniosios literatūros
rašytojas Balys Sruoga savo memuariniame romane „Dievų miškas“. Šioje atsiminimų knygoje
autorius aprašo du gyvenimo metus praleistus Štuthofo koncetracijos lageryje ir atskleidžia fašizmo
esmę. XX amžiaus pirmosios pusės Europos įvykiai istoriškai ir moraliai buvo sunki visiems, daug
mirusių, išvežtų, neberadusių senosios trobos žmonių buvo palikti. Kūrinyje pasakojama, kaip į
lagerį išvežamas mylimas, didelę kultūros patirtį turintis žmogus, su juo dar kartu yra išvežami ir
kiti dvidešimt penki inteligentai. Į Štuthofo koncentracijos lagerį patekęs žmogus tikrąją ta žodžio
prasme pereina „devynis pragaro ratus” - medicininė apžiūra, kurios metu ne patikrina, ar tu esi
sveikas, jie domisi ar kalinys turi auksinių dantų, kuriuos jam numirus esesininkai galėtų išlupti jam
iš burnos, taip pat utėlių patikrinimą, dezinfekciją, dušą, rūbų išdavimą, rikiuotės mokymasi, darbą,
bausmes - visa tai jį privertė išgyventi fizinį ir moralinį pažeminimą. Rašytojas teigia, kad ne
žmonių, esančių stovykloje, atžvilgiu yra ironiškas, bet viso pasaulio - kaip pasaulis galėjo nusiristi
iki to, kad nebevertintų žmogaus gyvybės? Ironija kūrinyje parodo, koks žmogus turi būti stiprus,
kai aplink tave dedasi tokie baisūs dalykai, kai užmušami žmonės be jokios sąžinės griaužaties, kai
aplink vaikšto klipatos, kurie primena vaikštančius numirėlius pūvančiais kūnais. XII skyriuje
autorius ironizuoja savo ir kitų inteligentų padėtį koncentracijos stovykloje. „Ei jūs tenai!
Profesoriai, advokatai, kunigai, prokurorai! <…> - ei jūs, šuns uodegos inteligentija,stokite čia,
patvory, dešinėj!“. Jie atsidūria tokioje beviltiškoje padėtyje, kad tinkami tik klipatoms nešioti:
„Poetas, lyrikas - ir lavonus tampyk!“, kurgi pasaulyje būtų kas matę, kad poetas ne eiles rašo, o
lageryje lavonus tampo. Ironija ir juokas yra girdimas kiekviename autoriaus sakinyje, todėl atrodo,
kad jis šaiposi iš savo ir kitų skausmo, ligos, iš kiekvieno kankinimo būdo. Būtent tokia autoriaus
pozicija padeda jam išlikti, nepalūžti ir nepasiduoti. Taigi, XX a. moderiniosios literatūros rašytojas
Balys Sruoga memuariniame romane ,,Dievų miškas” vaizdavo dėl istorinių aplinkybių kančias ir
nepriteklių kenčiantį žmogų.
Nusikaltimas psichologiškai paveikia jį patyrusį žmogų. Taip išbandomos
žmogiškosios vertybės. Tokia situacija aprašoma Jurgio Savickio novelėje ,,Vagis“. Pavadinimas
aiškus ir konkretus – išreiškia padarytą nuodėmę. Vagis, pavogdamas svetimą daiktą, praturtėja
materialiai, tačiau jo dvasia skursta. Novelės tema lietuvių literatūroje nėra nauja – apie kaimietį,
susidūrusį su arkliavagiu rašė ir Jonas Biliūnas. Tačiau nesunku pastebėti keistų, stebinančių
Savickio požiūrio į šią temą bruožų: vagis čia gretinamas su kunigu, o paskui su Kristumi,

kaimiečių elgesys nepamatuotai žiaurus. Dviprasmiškas ne tik vagies, bet ir svarbiausio novelės
veikėjo – vaiko – paveikslas: viena vertus, jis pasielgia kilniai – išlaisvina suimtą ir kankinamą
žmogų; tačiau, antra vertus, jis juk išlaisvina nusikaltėlį, apvogusį jo tėvus. Vaiko poelgis nėra
aiškiai motyvuotas – greičiausiai jis impulsyvus. Toliau šiuo žmogumi vaikas nebesirūpina. Taigi
nedidelis Savickio kūrinys yra atviras įvairiausioms interpretacijoms....