Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš individo
pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta pats ir kuria, ir vertina. Skirtingų laikotarpių
literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus individo ir
gamtos santykius. Glaudžiausias žmogaus ir gamtos santykis išlaikomas kūriniuose, pagrįstuose
agrarine pasaulėjauta, bėgant laikui tas santykis kinta. Remiantis Kristijono Donelaičio epine
didaktine poema ,,Metai“, Antano Baranausko lyrine romantine poema ,,Anykščių šilelis“ bei
Maironio poezija, aptarsiu, koks gamtos ir žmogaus ryšys vaizduojamas šių autorių kūriniuose.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!