ŽMOGAUS GYVYBĖS TEISINĖS APSAUGOS PRADŽIA KONCEPCIJOS IR TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS

Ištrauka

KURSINIS DARBAS
ŽMOGAUS GYVYBĖS TEISINĖS APSAUGOS PRADŽIA: KONCEPCIJOS IR TEISINIO REGLAMENTAVIMO PROBLEMOS

Turinys
Įvadas 2
1. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė skirtingose teisės šakose 2
1.1. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė tarptautinėje teisėje 3
1.2. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė konstitucinėje teisėje 4
1.3. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė civilinėje teisėje 5
1.4. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė baudžiamojoje teisėje 6
2. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos koncepcijos 6
2.1. Teisė į gyvybę nuo pradėjimo 6
2.2. Teisė į gyvybę nuo tam tikro vaisiaus vystymosi momento 8
2.3. Teisė į gyvybę nuo gimimo 8
3. Žmogaus gyvybės teisinio reglamentavimo problemos 10
Išvados  
Santrauka  
Summary  
Šaltinių sąrašas  

Įvadas
Šiame rašto darbe kalbama apie žmogaus gyvybės teisinės apsaugos koncepcijas,
žmogaus gyvybės pradžios momento nustatymo reikšmę bei tai, jog pozicijos šiais
klausimais gali būti tiek kardinaliai skirtingos, tiek suponuojančios kompromiso paiešką
tarp skirtingų polių. Darbe aptariama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė
skirtingose teisės šakose, žmogaus gyvybės teisinės apsaugos koncepcijos bei su tuo
susijusios teisinio reglamentavimo problemos, pabrėžiant: a) nėštumo nutraukimo
reglamentavimo klausimus; b) asmens teisės būti oriai palaidotam reglamentavimo
klausimus, iš ko ir susideda šios temos aktualumas bei tikslai. Šių tikslų siekiama,
analizuojant teisės mokslininkų (E. Kavoliūnaitės, J. Juškevičiaus, R. Dulinskaitės, A.
Abramavičiaus, A. Milinio) mokslinius straipsnius ir tarptautinius bei nacionalinius teisės
aktus (EŽTK, LR Konstitucija).
Siekiant įgyvendinti šio rašto darbo tikslą, buvo iškelti tokie uždaviniai: (i) Atskleisti
žmogaus gyvybės apsaugos reikšmę skirtingose teisės šakose, remiantis teisės
mokslininkų darbais; (ii) Aprašyti egzistuojančias žmogaus gyvybės apsaugos
koncepcijas; (iii) Pateikti samprotavimus apie teisinio reglamentavimo problemas,
susijusias su rašto darbo tema, analizuojant teisės norminius aktus bei mokslinius straipsnius.
Siekiant atskleisti paminėtus aspektus ir įgyvendinti išsikeltus uždavinius, darbe
naudojamas lingvistinis metodas, analizuojant teisės norminių aktų formuluotes,
sisteminis metodas, siekiant išsiaiškinti šiuo metu galiojančių teisės aktų teisinę galią, taip
pat analitinis metodas, atskleidinėjant teismų formuluojamų taisyklių santykį su galiojančiais teisės norminiais aktais.
1. Žmogaus gyvybės teisinės apsaugos reikšmė skirtingose teisės šakose
Siekiant aptarti žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios koncepcijas bei su jomis
susijusias teisinio reglamentavimo problemas, pirmiausia reikėtų aptarti gyvybės teisinės
apsaugos pradžios nustatymo reikšmę. Visų pirma, teisės į gyvybę pradžios nustatymas
svarbus dėl daugelio tikslų. Teisinės gyvybės apsaugos pradžios momentas svarbus
baudžiamojoje teisėje, taip pat reguliuojant civilinius santykius. Svarbu ir tai, jog
gimimas ir mirtis nėra momentiniai aktai, o procesai, kuriuos sudarančius laiko tarpsnius
galima vertinti kaip asmens gyvybės pradžios arba pabaigos įrodymus. Ši aplinkybė labai
apsunkina žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentų kriterijų apibrėžimą.
Įvairiuose moksliniuose darbuose kalbama apie būtinybę suvienodinti teisės į gyvybę
pradžios nustatymą tam, jog paminėtuose teisiniuose santykiuose būtų išsprendžiami
klausimai, kurie šiuo metu traktuojami nevienodai. Pavyzdžiui, analizuojant Lietuvos
Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – LR BK) numatytą neteisėto aborto sudėtį,
galima teigti, jog gyvybės iki gimimo, kaip savarankiško teisinio gėrio, baudžiamoji teisė
negina ir sąvokų jai žymėti nevartoja (Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas,
2000). Pažymėtina yra ir tai, jog Lietuvos teisinėje sistemoje nėra vieningos koncepcijos
gyvybės pradžios bei vystymosi stadijų klausimu. Gali būti daroma išvada, jog žmogaus
vaisiaus teisių padėtis traktuojama skirtingai ne tik skirtingose valstybėse, bet ir vienos
valstybės teisinėje sistemoje, kas lemia jos vientisumo disbalansą bei iškylančią
problematiką, analizuojant pavienes teisines situacijas. Taigi, ieškant atsakymo į
klausimą, ar vaisius pripažįstamas žmogumi ir nuo kada turi būti ginamos jo teisės, prie
vieningų išvadų neprieinama, „dėl to ir susidaro nepagrįstai dideli skirtumai tarp atskirų
teismų, valstybių praktikos ir argumentacijos“...