Žemės reforma Lietuvoje

Ištrauka

ŽEMĖS REFORMA LIETUVOJE
REFERATAS

ĮVADAS 3
1. ŽEMĖS REFORMŲ RAIDA LIETUVOJE 4
1.1. Žygimanto Augusto valakų reforma 1547-1570 m. 4
1.2. Žemėvaldos pertvarkos 1795-1860 m. 7
1.3. 1861 m. Valstiečių reforma 8
1.4. P. Stolypino reforma 10
1.5. 1919 – 1940 metų Nepriklausomos Lietuvos žemės reforma 11
1.6. Bolševikinės žemės reformos būdingiausieji bruožai 13
1.7. Kolektyvizacija – kaip suvalstybintos žemės naudojimo reforma 15
1.8. Posovietinė agrarinė reforma 18
2. ŽEMĖS REFORMŲ VERTINIMAS 19
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22
LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS
Vykdant žemės reformą šalies mastu vienas iš svarbiausių uždavinių – tinkamai
pertvarkyti žemės ūkio teritorijas, atsižvelgiant į gamtos techninį lygį ir ūkininkavimo ekonominius
veiksnius. Įgyvendinant žemės ūkio politiką visoje šalyje valstybės vykdomi esminiai žemės
valdymo ir naudojimo pertvarkymai. Jų metu pakinta ne tik žemės santykiai, bet ir susiklostęs
žemės valdų išdėstymas. Paprastai žemės reformą iššaukia socialiniai poreikiai arba ekonominė
pažangą, būtinumas pereiti į aukštesnį visuomenės raidos etapą.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vienas iš pagrindinių valstybės
žemės politikos siekių buvo pradėti žemės reformą. Šiam tikslui įgyvendinti 1991 metais buvo
priimti svarbūs įstatymai, kurie žemės reformos metu buvo papildomi bei keičiami.
Temos aktualumas. Nuo žemės reformos pradžios iki dabar atlikta labai daug žemės
reformos darbų, tačiau reforma dar nėra tinkamai baigta. Per žemės reformos laikotarpį
metodiniuose ir teisiniuose aktuose buvo pateikiama nemažai pakeitimų, kurie turėjo leisti žemės
reformos darbus vykdyti bei projektus rengti atsižvelgiant į jau atliktus darbus, tikslinant ir gerinant
dokumentų rengimo bei darbų vykdymo sąlygas, pakeičiant bei papildant darbų vykdymo ir
projektų rengimo taisyklės. Todėl manytina yra pakankamai aktualu išanalizuoti metodinių ir
teisinių nuostatų pakyčius, bei nustatyti jų įtaką žemės reformos darbams.
Žemės santykių pokyčiai reformų metu analizuoti agrarinių teritorijų racionalaus
naudojimo požiūrių, taikant šiuos vertinimo kriterijus: kaip išspręstas žemės naudotojų aprūpinimas
žeme ir kaip žemėtvarkos procese buvo suformuotos ūkių žemėnaudos. Tyrimams panaudoti
įstatymai, kita teisinė bei metodinė medžiaga. Dėl nevienodų politinių jėgų, siekių bei skirtingų
vykdytų žemės reformos tikslų skiriasi ir jų rezultatai.
Žemės reformos įstatyme daugiausiai pakeitimų buvo atlikta 1995 m ir 1997m.
Įstatyme daugiausiai kartų buvo keičiama valstybinės žemės pardavimo tvarka, parduodamų žemės
sklypų dydžiai, asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis
jais neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eilė bei asmeninio ūkio žemės privatizavimo sąlygos.