Žarnyno vėžio atsiradimo veiksniai

Ištrauka

Žarnyno vėžio atsiradimo veiksniai
1. Nutukimas. Ryšys tarp storosios žarnos vėžio ir nutukimo aiškinamas keliais mechanizmais.
Antsvoris ir nutukimas, ypač riebalai pilvo srityje skatina atsparumą insulinui, kurį
kompensuodama kasa didina insulino gamybą. Hiperinsulinemija skatina ląstelių augimą ir slopina
apoptozę, didindama į insuliną panašaus augimo faktoriaus - 1 (IGF ‐ 1) aktyvumą ir mažindama jį
surišančių baltymų aktyvumą, ir tokiu būdu yra susijusi su kancerogenezės skatinimu bei didesne
storosios žarnos vėžio rizika. Tiriamieji, turintys normalų insulino kiekį kraujyje, turi mažesnę
riziką susirgti storosios žarnos vėžiu lyginant su tais, kuriems nustatyta hiperinsulinemija.
2. Mityba. Pilnagrūdžiai produktai yra maistinių skaidulų šaltinis, kurios gali mažinti storosios
žarnos vėžio riziką, skatindamos žarnyno mikrobiotą sintezuoti trumpos grandinės riebalų rūgštis,
ypač butiratą. Eksperimentinėse studijose nustatyta, jog butiratas turi antiproliferacinių savybių.
Skaidulos taip pat mažina žarnyno turinio tranzito laiką, didina išmatų tūrį, suriša kancerogenus -
taip mažinamas patogenų poveikis žarnyno gleivinės ląstelėms ir mažinama antrinė tulžies rūgščių
gamyba.
3. Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo ir vėžio ryšys paaiškinamas keliais mechanizmais. Fizinis
aktyvumas mažina kūno riebalinio audinio kiekį, dėl to mažėja insulino rezistencija, kurios metu,
kaip jau minėta anksčiau, esanti hiperinsulinemija skatina storosios žarnos epitelio ląstelių
proliferaciją. Tokiu būdu fizinis aktyvumas netiesiogiai mažina storosios žarnos vėžio išsivystymo,
recidyvavimo ir mirtingumo riziką. Fizinio aktyvumo metu sumažėjus pertekliniam riebaliniam
audiniui yra mažinamas ir sisteminis uždegimas, kuris, kaip jau minėta anksčiau, taip pat yra susijęs
su vėžio vystymosi, progresavimo rizika.