ŽAIDIMŲ ANALIZĖ

Ištrauka

LABORATORINIS DARBAS

ŽAIDIMŲ ANALIZĖ

Daug kas mano, kad žaidimai – tik laiko gaišinimas. Tačiau nėra tokios istorinės epochos,
kada žmonija atsispirtų žaidimų pagundai. Žinoma, kad jau pirmykštės tautos mokėjo įvairių
žaidimų ir juos žaisdavo užpildydami laisvalaikį.
Žaidimų istorikai tvirtina, esą nuo XII iki XVIII amžiaus Europoje gyvavo keliasdešimt
tūkstančių žaidimų su įvairiomis atmainomis, variantais. Jų visų, be abejo, niekas nemokėjo.
Vienur žaista vieni, kitur – kiti žaidimai. Kiekvienas kraštas turėjo mėgstamų ir net nacionalinių žaidimų.
Žaidimas ilgą laiką buvo įprastas gyvenimiškas reiškinys ir tik XIX amžiaus pabaigoje XX
amžiaus pradžioje imtas tyrinėti kaip mokslinis objektas. Pirmieji bandymai nagrinėti žaidimą
atsiskleidė filosofų, kultūrologų darbuose. Ilgainiui žaidimo reikšmė labai išaugo suklestėjus
žaidimų pramonei. Žaidimai pradėjo vaidinti vis didesnį vaidmenį žmogaus gyvenime. Vėliau
pakilo susidomėjimas psichologiniais žaidimo aspektais. Buvo pastebėta, kad žaidimai atskleidžia
individualias savybes, asmens vertybes, problemas, be to yra labai stipri ir terapinė priemonė.
Dar lyg šiolei žaidimas nėra mokslinė sąvoka. Nėra vientisos ir žaidimų psichologijos
teorijos. Pripažįstama, kad žaidimas, tai labiau jungtinis dalykas, iškylantis vienoje ar kitoje
srityje. Žaidimai lyg šiolei yra įvairiai naudojami, pavyzdžiui mokymui, terapijoje ir kt. Žaidimai
verčia žmogų protauti, pasukti galvą, ieškoti geriausio ėjimo, laimėti. Kuo daugiau žaidimų
mokama, tuo labiau norima juos žaisti, nes žaisdami mokomės gyventi, o gyvenimą žaidimai daro
linksmesnį ir gyvesnį.
Darbo tikslas: išanalizuoti kompiuterinį žaidimą „Pingvinukas Kelvinas“ ir stalo žaidimą Domino bei juos palyginti.