Žaidimo metodas kaip aktyvaus mokymo priemonė 4 klasėje lietuvių kalbos pamokoje

Ištrauka

Žaidimo metodas kaip aktyvaus mokymo priemonė 4 klasėje lietuvių kalbos pamokoje

TURINYS
TURINYS.....................................................................................................................................2
ĮVADAS.......................................................................................................................................3
1. TEORINĖ DALIS.....................................................................................................................4
1.1 Žaidimo metodo samprata ir reikšmė ugdymo procese...........................................................4
1.2 Žaidimo metodo pritaikymas lietuvių kalbos pamokose...........................................................5
1.3 Mokytojų vaidmuo taikant žaidimo metodą.............................................................................6
2. METODIKOS APŽVALGA .......................................................................................................7
2.1. Tyrimo metodikos apžvalga...................................................................................................7
2.2 Tyrimo dalyviai ir jų atranka....................................................................................................7
3. TYRIMO METODAI..................................................................................................................8
3.1 Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.............................................................................8
3.2 Anketinė apklausa mokytojams...............................................................................................8
3.3 Pamokų stebėjimas.................................................................................................................9
3.4 Interviu su mokytojais.............................................................................................................9
4. DUOMENŲ RINKIMO PROCEDŪRA ....................................................................................10
5. TYRIMO ETIKA.....................................................................................................................10
6. DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI .........................................................................................10
IŠVADOS...................................................................................................................................11
REKOMENDACIJOS .................................................................................................................12
INFORMACINIAI ŠALTINIAI......................................................................................................14

ĮVADAS
Temos aktualumas. Temos aktualumas. Mokymas pradinėse klasėse yra itin
svarbus ugdymo etapas, nes šiuo laikotarpiu formuojasi esminiai mokinių pažintiniai,
socialiniai ir emociniai gebėjimai. Mokytojo užduotis yra ne tik suteikti žinių, bet ir padėti
vaikams ugdyti savarankišką mąstymą, kūrybiškumą bei mokymosi motyvaciją. Vienas
efektyviausių būdų įtraukti mokinius į mokymo procesą yra žaidimo metodas, kuris ne tik
skatina mokinių aktyvumą, bet ir padeda įgyti žinias per praktinę ir patyriminę veiklą
(Vygotskis, 1978; Jucevičienė, 2008). Žaidimas, kaip ugdymo priemonė, padeda vaikams per
žaidybinę aplinką lavinti kalbos įgūdžius, logišką mąstymą, kūrybiškumą bei
bendradarbiavimo gebėjimus.
Šiuolaikinėje mokykloje, kai mokymo turinys ir metodai sparčiai kinta, mokytojas
turi taikyti tokius metodus, kurie atitiktų mokinių poreikius ir išlaikytų jų susidomėjimą
mokomuoju dalyku. Žaidimo metodas, kaip aktyvaus mokymo priemonė, yra itin reikšmingas
pradinio ugdymo kontekste, nes jis leidžia mokiniams mokytis per veiksmą ir patirtį. Pasak
Piaget (1970), žaidimas yra natūralus vaiko pažinimo būdas, per kurį jis mokosi suprasti
aplinkinį pasaulį ir savo vaidmenį jame. Lietuvių kalbos pamokose žaidimai gali būti
naudojami įvairių įgūdžių ugdymui: skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimams, kalbos
gramatikai, rašybai, žodyno plėtrai.
Darbo problema. Šiuolaikinių mokinių dėmesio išlaikymas ir aktyvus įsitraukimas į
mokymosi procesą tampa iššūkiu. Todėl kyla klausimas, kaip žaidimo metodas gali būti
taikomas lietuvių kalbos pamokose 4 klasėje, kad padidėtų mokinių aktyvumas ir pagerėtų
mokymosi rezultatai.
Darbo tikslas. Išanalizuoti žaidimo metodo taikymo galimybes ir efektyvumą 4
klasės lietuvių kalbos pamokose.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti žaidimo metodo teorinius aspektus ir pritaikymo galimybes ugdymo procese.
2. Atskleisti žaidimo metodo svarbą ir jo įtaką mokinių motyvacijai bei pažangai lietuvių kalbos pamokose.
3. Apžvelgti praktinius žaidimo metodo taikymo pavyzdžius 4 klasėje lietuvių kalbos pamokose.
4.Atlikti tyrimą apie žaidimo metodo taikymą mokytojų praktikoje ir jo efektyvumą.
5. Parengti rekomendacijas mokytojams, kaip efektyviai naudoti žaidimo metodą lietuvių kalbos pamokose.
Tyrimo objektas: Žaidimo metodo taikymas 4 klasės lietuvių kalbos pamokose.
Tyrimo metodai:
Mokslinės literatūros ir šaltinių analizė.
Anketinė apklausa, skirta mokytojams, siekiant išsiaiškinti žaidimo metodo taikymo dažnumą ir jo įtaką mokymosi rezultatams.
Duomenų analizė ir apibendrinimas.

1. TEORINĖ DALIS
1.1 Žaidimo metodo samprata ir reikšmė ugdymo procese
Žaidimas – tai natūrali vaikų veikla, kuri padeda jiems suvokti pasaulį, išreikšti emocijas,
ugdyti kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius. Žaidimo metodas kaip mokymo būdas ne tik
sustiprina vaiko natūralią motyvaciją mokytis, bet ir sujungia žinias su praktiniais gebėjimais.
Vygotskis (1978) akcentavo, kad žaidimas yra viena svarbiausių vaikystės veiklų, nes jis
leidžia vaikui per simbolinius veiksmus suvokti sudėtingas socialines ir kultūrines realijas.
Pasak Piaget (1970), žaidimas vysto vaikų pažinimo gebėjimus, nes jie per jį išbando naujas
patirtis ir atranda veiksmų priežasties bei pasekmės ryšius. Piaget teorijoje žaidimas siejamas
su vaiko pažinimo stadijomis – nuo sensorinių-motorinių žaidimų kūdikystėje iki simbolinių
ir taisyklių žaidimų vėlesniuose etapuose. Todėl žaidimas ugdymo procese laikomas ne tik
pramoga, bet ir esminiu pažintinės raidos procesu.