Pasiekimai biologijoje ir medicinoje

Ištrauka

XIX a
Pasiekimai biologijoje ir medicinoje
Sparti kapitalizmo raida skatino gamtos mokslų plėtotę. Pagrindiniu XIX a. biologijos uždaviniu
tapo gyvų organizmų sandaros bendrumo nustatymas. 1839 m. vokiečių zoologas Teodoras Švanas
sukūrė vieną svarbiausių biologijos teorijų – įrodė, kad visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių.
1859 m. pasirodė svarbiausias Č. Darvino veikalas “Rūšių atsiradimas”, kuriame autorius pagrindė
evoliucijos teoriją. Mokslininkas paneigė pažiūras apie gamtos nekintamumą ir įrodė, kad
organizmų rūšys kinta. Č. Darvinas teigė, kad kovodami dėl būvio išlieka tie organizmai, kurie
geriausiai prisitaiko prie aplinkos. Č. Darvino teorijų plėtrai buvo svarbūs čekų augustinų vienuolio
Gregoro Mendelio darbai. Jis, sukryžminęs 22 veislių žirnius, įrodė paveldimumo esmę.
Mokslininkas aiškino, kad kryžminamų individų savybės nesusilieja ir neišnyksta, bet atskirais
genais yra perduodamos palikuonims. 1866 m. G. Mendelis paskelbė paveldimumo teoriją, tačiau to
meto visuomenė šia teorija nesusidomėjo. Tik XX a. pr. kitiems mokslininkams patvirtinus G.
Mendelio išvadas, buvo įsitikinta, kad jo dėsniai apie paveldimumą davė pradžią genetikos mokslui.
Daugelis mokslininkų padarė svarbių medicinos atradimų. XVII a. Antonijo Levenhukas per
mikroskopą pamatė smulkiuosius organizmus – mikrobus, o XIX a. buvo žengtas dar vienas didelis
žingsnis medicinos srityje: prancūzų chemikas ir mikrobiologas Luji Pasteras pagrindė medicininę
mikrobiologiją. Jis galutinai įrodė, kad daugelį užkrečiamų ligų sukelia bakterijos, esančios ore. L.
Pasteras atrado skiepus nuo juodligės, pasiutligės, taip pat pasterizavimą (kaitindamas pieną ir alų
pastebėjo, jog taip sunaikinami žalingi mikrobai). Medicininės mikrobiologijos srityje daug
nusipelnė ir vokiečių gydytojas R. Kochas. Jis atrado tuberkuliozę sukeliančią bakteriją, kuri buvo
pavadinta Kocho lazdele. R. Kocho pastangomis buvo atrastas choleros sukėlėjas. Anglų chirurgas
Džozefas Listeris, remdamasis Pastero ir Kocho darbais, suprato, kad žaizdų pūliavimą ir kraujo
užkrėtimą sukelia gyvi mikroorganizmai. Jis pirmasis medicinos praktikoje, norėdamas išvengti
infekcijos, pradėjo kaitinti chirurginius instrumentus, patalpas dezinfekuoti karbolio rūgštimi. Po
šių atradimų sumažėjo žmonių mirtingumas, pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė.
Chemijos ir fizikos raida

Vilhelmo Rentgeno karikatūra. Vokiečių fiziko atrasti X
spinduliai stebino amžininkus.
Chemijos ir fizikos tyrinėjimai padėjo pagrindus svarbiems
praktinės reikšmės atradimams. Žymių chemikų pastangomis
buvo atrasta ir ištirta dauguma cheminių elementų. Prancūzų
chemikas Antuanas Lavuazjė paneigė klaidingą flogistono
teoriją. (XVII-XVIII a. buvo manoma, kad kūnai dega dėl juose
esančios ypatingos medžiagos flogistono.) Jis įrodė, kad su
degančiais kūnais jungiasi deguonis. A. Lavuazjė kartu su P.
Laplasu pirmą kartą susintetino vandenį – sujungė deguonį su
vandeniliu.
1803 m. anglų chemikas ir fizikas Džonas Daltonas suformulavo
ir pagrindė atominę medžiagos sandaros teoriją. Jis įrodė, kad
kiekvieno cheminio elemento atomai yra vienodi, tačiau vieni nuo kitų skiriasi mase. Daugelis
chemikų bandė susisteminti visus cheminius elementus, tačiau tai pavyko padaryti rusų
mokslininkui Dmitrijui Mendelejevui. 1869 m. D. Mendelejevas atrado periodinį cheminių
elementų dėsnį ir sudarė periodinę elementų sistemą. Cheminiai elementai buvo suklasifikuoti pagal
jų atomines mases, nustatytas elementų tarpusavio ryšys ir numatytas dar neatrastų elementų
buvimas bei jų savybės. XIX a. reikšmingi atradimai buvo padaryti fizikos moksle. Sustiprėjo fizi-
kos ir technikos tarpusavio sąveika. Anglų fizikas Maiklis Faradėjus atrado elektromagnetinės
indukcijos dėsnį. Tai padėjo sukurti elektros generatorius (elektromagnetinė indukcija naudojama
elektros srovei gauti mašinų generatoriuose) ir tapo tolesnio elektrotechnikos plėtojimo pagrindu.
Kitas anglų mokslininkas Džeimsas Maksvelis 1864 m. sukūrė elektromagnetinio lauko teoriją ir
įrodė, kad šviesa – elektromagnetinės bangos, sklindančios baigtiniu greičiu. Po D. Maksvelio
eksperimentų optika ir elektromagnetizmas tapo viena visuma. 1895 m. vokiečių mokslininkas
Vilhelmas Rentgenas atrado spindulius, kurie galėjo prasiskverbti per įvairias medžiagas, ir
pavadino juos X spinduliais. Dar tais pačiais metais Rentgeno spinduliai buvo pritaikyti...