Weberio – Fechnerio dėsnio tyrimas

Ištrauka

WEBERIO – FECHNERIO DĖSNIO TYRIMAS
Praktinis darbas

Įvadas
Psichofizika – mokslas, pradėtas plėtoti XIX a. viduryje. Psichofizikai nagrinėja, kaip fizikinės
dirgiklio savybės siejasi su mūsų psichologine patirtimi ir atsako į klausimus : kokius dirgiklius
pajuntame, kokiu intensyvumu ir kaip jaučiame dirgiklių pokyčius. ( Myers D., 2008)
Jautrumas dirgikliams yra apibūdinamas slenksčiais. Slenksčiai būna absoliutieji ir skirtuminiai.
Absoliutusis slenkstis – mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui aptikti 50%
atvejų.( Myers D., 2008) Jie tiriami taikant ribų ,prisitaikymo ir pastovių stimulų metodus.
Skirtuminis slenkstis rodo, kiek turi skirtis du dirgikliai. Šis dydis kaip ir absoliutusis slenkstis yra
statistinis, dvieju dirgiklių palyginimo eksperimente atitinkantis pagal susitarimą 50% teisingų
atsakymų. Tais atvejais, kai stebėtojui nesakoma, kad dirgikliai vienodi, skirtumo slenksčiu
laikomas kiekybinis dirgiklių skirtumas, kuriam esant 75% bandymų stebėtojo atsakymai yra vieno
tipo. ( Gurčinienė O., 2007) Norint apskaičiuoti skirtuminį slenkstį reikia iš etaloninio stimulo
atimti testinį stimulą, kuo mažesnis skirtumas, tuo didesnis sensorinės sistemos jautrumas.
Pirmieji slenksčius pradėjo tirti mokslininkai Ernstas Weberis ir Gustavas Fechneris. E. Weberis
pastebėjo, kad norint suvokti dviejų dirgiklių skirtumą, jie turi skirtis pastoviu dirgiklių skirtumo ir
pirminio dirgiklio stiprio santykiu. Weberio dėsnis teigia: kad suvoktumėme dviejų dirgiklių
skirtumą, jų stipris turi skirtis pastoviu mažiausiu santykiu (o ne pastoviu dydžiu). ( Myers D.,
2008) Tiek Weberis, tiek Fechneris rėmėsi šio dėsnio išraiška :
Fechneris aiškinosi šio santykio prasmę ir padarė išvadą, kad mažiausias fizikinio stimulo pokytis
sukelia minimalaus subjektyvaus pojūčio ΔS pokytį, ir Weberio dėsnio lygtį išreiškė taip:
k – proporcingumo koeficientas. Fechneris darė prielaidą, kad šia lygtimi išreikštas dėsningumas
galioja ir labai mažiems dydžiams, bei šią lygtį išreiškė diferencialine lygtimi, kurios sprendinys yra
Weberio–Fechnerio algebrinė lygtis. Pojūčio stipris auga lėčiau už stimulo, reiškia didėjant stimulo
stipriui reikės vis didesnių dirgiklio stiprio pokyčių, norint pasiekti sensorinį efektą. Apibendrinant

Vėberio ir Fecherio dėsnį galima teigti, kad pojūčio stipris yra proporcingas veikiančio stimulo
intensyvumo logaritmui. (Švegžda , Stanikūnas , 2014)
Darbo tikslas: nustatyti, ar galioja Weberio-Fechnerio dėsnis tiriant 400px, 200px, 100px, 50px
tiesių ilgio įvertinimą.