VITAMINO D RYŠYS SU ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAIS SVEIKIEMS ASMENIMS (PJŪVINĖ ANALIZĖ)

Ištrauka

VITAMINO D RYŠYS SU ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAIS SVEIKIEMS ASMENIMS (PJŪVINĖ ANALIZĖ)

ĮVADAS
Vitamino D deficitas dažniausiai atsiranda dėl sutrikusios jo sintezės odoje, viena iš
priežasčių gali būti sumažėjęs odą veikiančios saulės šviesos kiekis. Vitamino D
deficitas yra siejamas su kraujotakos sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, arterijų
elastingumo sumažėjimu, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, hipertenzija,
hiperlipidemija (1,2). Esant šiems simptomams padidėja rizika sirgti kononarinėmis
širdies ligomis, gali išsivystyti širdies nepakankamumas (3).
Yra nustatyta, kad vitaminas D yra reikšmingas steroidinis hormonas, kuris dalyvauja
kaip apsauginis faktorius, mažinantis tikimybę sirgti širdies kraujagyslių ligomis.
Pastebėta, kad vitamino D nepakankamumas turi įtakos uždegiminiam atsakui, kurį
parodo C reaktyviojo baltymo koncentracijos kraujyje padidėjimas, trombocitų
funkcijoms ir koronarinių arterijų pažeidimams (4).
Žmogaus organizme esant vitamino D trūkumui, didėja tikimybė sirgti širdies ir
kraujagyslių ligomis, vėžiu, antro tipo diabetu, depresija. Vitamino D trūkumas
paveikia vyresnio amžiaus žmonių organizmus. Stipriau vitamino D koncentraciją
veikia saulės šviesos poveikis vyrų organizmuose. Svarbu atkreipti dėmesį į socialinius
ir demografinius faktorius, pavyzdžiui, rūkymą, nedidelį fizinį aktyvumą, nutukimą,
kuriuos sukelia sumažėjęs saulės šviesos kiekis, pasiekiantis odos paviršių (5).
Svarbus koronarinių širdies ligų ir triacilglicerolių, didelio ir mažo tankio lipidų,
cholesterolio ryšys su aterosklerotine koronarine širdies liga ir hipertenzija (6). Mažo
tankio lipoproteinai skatina aterosklerozės vystymąsi.
Šio mokslinio darbo tikslas yra įvertinti ir palyginti širdies kraujagyslių ligų rizikos
veiksnius tarp asmenų su vitamino D deficitu ir turinčių normalią jo koncentraciją.
Uždaviniai :
1.Apibūdinti ištirtus asmenis pagal demografinius, gyvensenos ir klinikinius požymius.
2.Palyginti širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnius tarp asmenų su vitamino D deficitu ir turinčių normalią jo koncentraciją.
3.Palyginti vitamino D koncentracijų skirtumus tarp skirtingų metų laikų. Atsakyti į klausimą, ar rūkantieji turi didesnę riziką turėti vitamino D deficitą.
4.Įvertinti ryšį tarp vitamino D koncentracijos ir kitų širdies kraujagyslių rizikos veiksnių visiems tirtiems asmenims.
5.Pavaizduoti grafiškai ryšį tarp dviejų pasirinktų širdies kraujagyslių rizikos veiksnių tirtiems asmenims.