VIRTUALIOS ORGANIZACIJOS IR JŲ VEIKLOS SPECIFIKA
Referatas
TURINYS
ĮVADAS 3
1.VIRTUALIOS ORGANIZACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI 4
1.2.Virtualios organizacijos samprata 4
1.3.Virtualios organizacijos savybės 5
2.VIRTUALIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 7
2.1.Virtualių organizacijų struktūriniai lygmenys 7
2.2.Virtualių organizacijų struktūra 9
2.3.Virtualių organizacijų probleminiai aspektai 11
IŠVADOS 12
LITERATŪROS ŠALTINIAI 13
ĮVADAS
Vykstantys globalizacijos, žinių visuomenės ir ekonomikos procesai veikia atskirų asmenų,
organizacijų ir valstybių gyvavimą. Ypatingai prie šių procesų išplitimo prisideda modernių
kompiuterizuotų informacinių ir komunikacinių technologijų sparti raida ar net revoliucija, keičianti
nusistovėjusias verslo struktūras, bendradarbiavimo būdus, priverčianti organizacijų vadovus į
konkurentus ir partnerius pažiūrėti kitu aspektu, pamirštant laiko ir atstumo skirtumus. Virtualių
organizacijų vystymosi aktualumas pasireiškia šiais aspektais:
keičiasi vartotojų lūkesčiai ir poreikiai;
sparti globalizacija verčia verslo aplinkos atstovus veikti ypatingomis sąlygomis, siekiant išlikti konkurencingiems;
sparti kompiuterizuotų informacinių ir komunikacinių technologijų raida;
tobulėja ir kinta IT produktai bei IT paslaugos, jų realizavimo būdai;
nuolatos auga verslui keliami reikalavimai;
sparčiai vystosi tarptautinės rinkos.
Užsienyje virtualių organizacijų kūrimas yra labai populiarus ir daug dėmesio yra skiriama jų
plėtrai. Tuo trapu Lietuvoje kol kas dar yra mažai skiriama dėmesio šiai veiklai, ypač moksliniame lygmenyje.
Darbo tikslas – išanalizuoti virtualių organizacijų struktūrą ir jų veiklos specifiką.
Uždaviniai:
apibrėžti virtualių organizacijų sampratą;
nustatyti virtualių organizacijų savybes;
išanalizuoti virtualių organizacijų veiklos organizavimą;
apibrėžti virtualių organizacijų struktūrą;
pateikti virtualių organizacijų probleminius aspektus.
Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – pirmoje dalyje yra analizuojami virtualios organizacijos
teoriniais aspektai – samprata, jų kūrimo koncepcija, savybės, charakteristika. Antroje dalyje yra
nagrinėjama virtualių organizacijų struktūriniai lygmenys, struktūra, tipai, virtualių organizacijų kūrimo problematika.
1.VIRTUALIOS ORGANIZACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI
2.Virtualios organizacijos samprata
Virtualios organizacijos – galinčios ar turinčios pasireikšti tam tikromis informacinių technologijų
ir nuotolinių ryšių naudojimo sąlygomis. Virtualumo sąvoka traktuojama (lot. virtualis) kaip galimas,
tariamas, galintis ar turintis pasireikšti reiškinys tam tikromis sąlygomis. Tuo tarpu V. Stanevičius bei V.
Sūdžius (2005) teigė, kad virtualus gali būti suprantamas kaip nerealus, bet realiai suvokiamas, tačiau
organizacijoms apibūdinti geriau tiktų kaip nematerialus, pagrįstas informacinėmis komunikacijų
technologijomis. Tačiau ir šiuo atveju virtualumas susijęs arba gali būti susijęs esant tam tikroms
sąlygoms su gana materialai vykstančiais procesais ir realiai egzistuojančiais produktais ir paslaugomis (Lamp, 2013).
Virtualios organizacijos sąvoka kildinama iš futuristų laikų. Virtuali organizacija tai funkcionalių
partnerių, valdančių veiklos projektavimą, produkcijos realizaciją bei paslaugų teikimą naudojant
šiuolaikines informacines technologijas, sutarčių sistemas ir dažnai nepriklausomas darbuotojų grupes,
struktūra. Virtuali organizacija taip pat gali būti suvokiama kaip informacijos ir tarpusavio santykių
modelis. Virtuali organizacija yra siejama tiek su organizacijos, tiek su korporacijos samprata, bei ją
vartoti naujomis verslo sąlygomis, kurias veikia informacinių technologijų plėtra (Merkevičius, 2002).
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!