Vincas Mykolaitis Putinas ,,Altorių Šešėly'' aprašymas

Ištrauka

Vincas Mykolaitis Putinas „Altorių Šešėly“: SIUŽETAS
Pirmoji dalis: „Bandymų dienos“
1. Atvykimas į seminariją ir pirmieji abejonių daigai
Pasakojimas prasideda, kai jaunas Liudas Vasaris atvyksta į kunigų seminariją. Jo stojimą
lėmė ne asmeninis pašaukimas, o išorinių aplinkybių visuma: griežtas tėvo noras, jautrios
motinos lūkesčiai, nusivylimas pasaulietine gimnazijos aplinka po 1905 m. revoliucijos (kurią
jis matė kaip „purviną ir bjaurią“ po draugų šventvagysčių ir savižudybės) ir idealistinis noras
sekti poeto Maironio pavyzdžiu bei tarnauti Lietuvai.
Nuo pat pirmųjų dienų Vasaris jaučiasi svetimas griežtoje, asketiškoje seminarijos aplinkoje.
Mechaninis, skambalo dūžiais valdomas ritmas, nuolatinės maldos, meditacijos ir tylos
valandos (silentium) jį slegia. Jis jaučia dvasinį šaltumą – nors formaliai ir atlieka visas
praktikas, viduje nejaučia jokio dvasinio džiaugsmo ar artumo su Dievu.
Didžiausią sukrėtimą jam sukelia kambario kaimynas, vyresnis klierikas Jonas Variokas.
Ciniškas ir nusivylęs Variokas atvirai išjuokia visą seminarijos tvarką, religiją vadina
„komedija“, o kunigystę – karjera. Jis detaliai nupasakoja Vasariui būsimą kunigo gyvenimą,
kupiną veidmainystės, godumo ir prisitaikymo. Šie pokalbiai sukrečia idealistiškai nusiteikusį
Vasarį, pasėja jame gilias abejones ir priverčia kritiškai vertinti savo pasirinkimą.
2. Pirmosios meilės ir kūrybos pradžia
Per pirmąsias vasaros atostogas, giminaičio kunigo primicijų šventėje, Vasaris susipažįsta
su jauna, linksma ir žavinga klebono giminaite Liucija. Nors jų susidūrimas trumpas ir
nerangus (jis netyčia aptaško jai ranką arbata), šis susitikimas jį nepaprastai sužavi ir
pažadina iki tol nepatirtus jausmus. Mintys apie Liucę jį persekioja visą vasarą, dar labiau
sustiprindamos vidinį konfliktą tarp kunigo pareigų ir pasaulietiško gyvenimo džiaugsmo.
Seminarijoje Vasaris patiria dar vieną svarbų įvykį. Katedroje jis pamato paslaptingą, liūdną
ir gražią moterį, kurią mintyse pavadina „Katedros Nepažįstamąja“. Šios moters paveikslas jį
taip įkvepia, kad jis parašo savo pirmąjį eilėraštį. Tai tampa jo, kaip poeto, gimimu ir dar
vienu konflikto tarp kunigystės ir kūrybos šaltiniu.