VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ APSAUGA. AR ĮMANOMAS BALANSAS

Ištrauka

VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS IR NUOSAVYBĖS TEISIŲ APSAUGA. AR ĮMANOMAS BALANSAS?
Esė

ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvos teisminė praktika, susijusi su viešojo intereso gynyba, yra
pakankamai išplėtota. Teismams vieną po kitos priimant nutartis, patvirtinančias ar
paneigiančias viešojo intereso buvimo faktą vienoje ar kitoje byloje, yra neišvengiamas
viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Viešasis interesas yra valstybei, visuomenei ar
jos daliai būdingas bendras gėris, kurio svarba niekam nekelia abejonių, tačiau jo sąskaita
ribojimai neretai yra nustatomi privačių asmenų teisėms ir laisvėms. Gyvenant teisinėje
valstybėje tokie ribojimai turėtų būti taikomi tik tada, kai jie yra besąlygiškai būtini ir
neišvengiami. Savaime suprantama, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų.
Bet ar yra tinkamai užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų privačių
asmenų teisių apsauga, jei motyvuojant viešojo intereso gynimu gali būti apribojama
(suvaržoma), arba, dar daugiau, apskritai paneigiama netgi nuosavybės teisė?
Tyrimo dalykas ir objektas. Viešojo intereso apsaugos ir nuosavybės neliečiamumo
teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas bei taikymas teismų praktikoje.
Tyrimo tikslas. Išanalizavus viešojo intereso apsaugą ir nuosavybės neliečiamumą
reglamentuojančias teisės normas nustatyti esamus teisinio reglamentavimo trūkumus ir
pasiūlyti galimus tobulinimo būdus.
Uždaviniai.
1.Atskleisti viešojo intereso sampratą ir įvertinti viešojo intereso gynimo teisinę reikšmę.
2.Atskleisti problemines nuosavybės teisės ribojimų sritis ir nustatyti jų sąveiką su viešojo intereso gynimu.
3.Nustatyti viešojo intereso gynimo ir savininko nuosavybės teisės apsaugos
pusiausvyrą savavališkos statybos padarinių šalinimo kontekste.
Tyrimo metodai ir šaltiniai. Šioje esė bus remtasi norminiais teisės aktais, teismų
praktika ir teisės doktrina. Pasitelkus analizės ir sisteminės analizės metodus bus
analizuojama tiek atskirų viešąjį interesą ir nuosavybės teisės apsaugą reglamentuojančių
normų prasmė, tiek konkrečios Lietuvos Konstitucinio Teismo nutartys, kuriose
suformuluotos atitinkamos teisės normų taikymo ar aiškinimo taisyklės. Apibendrinimo
metodas bus naudojamas apibendrinant tiriamuoju klausimu išnagrinėtą Lietuvos
Konstitucinio Teismo praktiką. Remiantis lyginimo metodu bus palyginami duomenys,
gauti analizės ir sisteminės analizės metodų pagalba. Lingvistiniu metodu bus
atskleidžiamas ir išaiškinamas esė vartojamų teisinių sąvokų turinys.
VIEŠOJO INTERESO SAMPRATA
Būtinybė ginti viešąjį interesą išplaukia iš nacionalinių ir tarptautinių teisės
aktų: Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų
tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų. Viešojo intereso gynimą
reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas, Civilinio ir Baudžiamojo proceso
kodeksai, Aplinkos apsaugos, Prokuratūros, Savivaldybių administracinės priežiūros,
Teritorijų planavimo ir kiti įstatymai. Paradoksalu, tačiau nė viename iš šių teisės aktų
nėra įtvirtinta viešojo intereso sąvoka. Dėl tos priežasties apibrėžti viešojo intereso sampratą ėmėsi teismai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, taikant
Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas paprastai turėtų būti
suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar
jos daliai. Autorės nuomone, toks viešojo intereso sampratos apibrėžimas gana
paviršutiniškas ir neatskleidžia viešojo intereso esmės, kadangi visuomenė susideda iš
atskirų individų, kurių vertybių suvokimas gali skirtis. Kur kas aiškesnė ir išsamesnė yra
vienoje Doc. Dr. Egidijaus Krivkos mokslinių publikacijų suformuluota sąvoka, pagal
kurią viešasis interesas – tai objektyviai egzistuojantys teisės saugomi ir ginami
visuomenės ir jos atskirų grupių bendri neindividualizuoti (nepriklausantys konkretiems
asmenims) socialiniai poreikiai, kuriuos lemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir
pozityvių pokyčių visuomenėje (bendrosios gerovės) siekiai. Iš šios sąvokos išplaukia
prielaida, jog kalbant apie viešąjį interesą pirmiausia omenyje turimas visuomenės
interesas. Tačiau būtų klaidinga manyti, jog viešasis interesas – išskirtinai tik visuomenės
interesas. Svarstytina, ar visuomenė pati savaime apskritai gali turėti interesų. Interesai
būdingi atskiriems individams, sudarantiems visuomenę, todėl viešasis interesas visų
pirma kyla iš pavienių asmenų.