VIEŠOJO INTERESO APSAUGA IR NAUJASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS

Ištrauka

VIEŠOJO INTERESO APSAUGA IR NAUJASIS LIETUVOS RESPUBLIKOS
ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS
1. VIEŠOJO INTERESO APSAUGOS SAMPRATA
1.1. Viešojo intereso sampratos istorinės ištakos
1.2. Viešojo intereso sąvokos problematika nacionaliniame reguliavime
1.3. Viešojo intereso sąvoka Architektūros įstatyme ir jos apibrėžtis
1.3.1. Architektūros kokybė
1.3.2. Statinių derinimas prie aplinkos, kraštovaizdžio puoselėjimas ir paveldo išsaugojimas
1.3.3. Interesų derinimas ir kiti pamatines visuomenės vertybes reiškiantys teisėti interesai
1.4. Teisės aktuose įtvirtinti viešojo intereso apsaugos ir gynimo mechanizmai
1.5. Viešąjį interesą galinčių ginti subjektų sąrašas ir jų kompetencijų ribos
1.5.1. Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą
1.5.2. VTPSI atliekamas viešojo intereso gynimas, jo antikorupcinis vertinimas ir analizė
1.5.3. Kiti viešąjį interesą galintys ginti subjektai ir visuomenės teisės šioje srityje
2. VIEŠOJO INTERESO APSAUGA ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO KONTEKSTE
2.1. Architektūros įstatymo priėmimą paskatinusios priežastys, poreikis ir tikslai
2.2. Architektas, jo veiklos principai ir kvalifikacijos atestavimas, nuobaudų architektams
skyrimas kaip viešojo intereso apsaugos priemonė
2.3. Regioninės architektūros tarybų steigimo svarba ir jų veiklos problematika
2.4. Negriežtosios teisės (soft law) panaudojimas architektūros srityje
2.5. Architektų rūmų teisės ginti viešąjį interesą įtvirtinimas ir jos įgyvendinimo analizė
3. EMPIRINIAI VIEŠOJO INTERESO APSAUGOS TYRIMO ASPEKTAI PRAKTIKOJE, 
IDEALAUS TEISINIO APSAUGOS MODELIO PAIEŠKA
3.1. Empirinio tyrimo metodologija, tikslas ir uždaviniai
3.2. Empirinio tyrimo rezultatų aprašymas
3.3. Empirinio tyrimo išvados
IŠVADOS
PASIŪLYMAI
LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS
1.Temos aktualumas, problematika bei darbo originalumas.
Viešojo intereso sąvokos nustatymo ir jo apsaugos civilinėje ir administracinėje teisėje
problematika gan išsamiai nagrinėta Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų instancijų teismų
sprendimuose, teisės mokslininkų darbuose. Vis tik temos aktualumas nėra ir negali būti
prarastas dėl vienos labai elementarios priežasties – viešasis interesas yra dinamiškas ir be
perstojo kinta.
Dirbtinio intelekto atsiradimas ir masinis jo komercializavimas, visuomeninio gyvenimo
perkėlimas į socialinę internetinę erdvę, išmaniosios technologijos ir kiti skaitmenizacijos
veiksniai lemia sparčią visuomeninių santykių kaitą, o kartu ir viešojo intereso apibrėžtį.
Globaliniai konfliktai, pandemijos ar įvairios ekonominės, ekologinės, migracijos krizės taip pat
labai greitai modifikuoja visuomenės interesą į tam tikras pamatines gyvenimiškąsias vertybes ir
poreikius. Natūralu, kad vieni visuomenės interesai pasikeičia į kitus, o ir pats visuomenės
supratimas dėl to, kas jai yra vertinga, reikšminga ir kritiškai būtina, taip pat kinta.
Konstitucinio Teismo nutarimuose yra nurodyta, jog viešasis interesas yra dinamiškas,
nuolat kinta ir yra labai įvairus, todėl iš esmės labai sunku ar net neįmanoma a priori įvertinti,
pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti
taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių, arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti
įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams.
Šio darbo rengimo metu viešojo intereso apsaugos problematika aktuali dėl Lietuvos
Respublikos architektūros įstatymo priėmimo, jo taikymo pagrindu susiformavusios naujos
teismų praktikos. Aktualumas dar didėja ir dėl numatomų naujų pakeitimų – Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27,
271, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55 straipsnių, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos architektų rūmų
įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo bei pradėto rengti visiškai naujo
kodifikuoto teisės akto – Statybos kodekso.
Temos problema pasireiškia tuo, kad, nepaisant nemenko kiekio mokslinių darbų
viešojo intereso apsaugos tema, tiek teisės teorijoje, tiek jurisprudencijoje, tiek net ir
legislatūroje – teisės norminiuose aktuose vis dar nėra vieningos nuomonės ar sinchronizuotų
veiksmų dėl vieningo viešojo intereso gynimo apsaugos modelio. Galiausiai, vėl ir vėl...