Pagrindinės vientisinio sakinio skyrybos taisyklės:
1. Tarp veiksnio ir tarinio gali būti rašomas brūkšnelis, kai norima
pabrėžti, intonacija išskirti sakomo dalyko svarbą. Pvz.: Šatrija –
(yra) sakmėmis apie raganas pagarsėjęs kalnas. SVARBU: TARP
VEIKSNIO IR TARINIO JOKIU BŪDU NERAŠOME KABLELIO.
2. Tikslinamąsias aplinkybes išskiriame kableliais. Pvz.: Vidurdienį,
per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai. SVARBU:
SKIRTINGŲ RŪŠIŲ APLINKYBĖS NEGALI TIKSLINTI VIENA KITOS, JEI
NEAIŠKU, BANDYKITE TARP JŲ ĮSPRAUSTI ŽODELĮ TIKSLIAU...
3. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali
būti skiriamos kableliais, kai norima, kad mintis būtų aiškesnė,
tikslesnė. Linkstama skirti išplėstines aplinkybes, einančias prieš
tarinį. Pvz.: Duona, tinginio valgoma, verkia. SVARBU: IŠPLĖSTINES
APLINKYBES GALITE SKIRTI SAVO NUOŽIŪRA, TAČIAU NEGALIMA
JŲ „SKIRTI PUSIAU“. JIE DEDATE KABLELĮ PRIEŠ APLINKYBĘ,
PADĖKITE IR PO JOS. ARBA ABU, ARBA NĖ VIENO.
4. Keli derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio,
skiriami kableliais arba brūkšniais (jei norima ypač pabrėžti). Pvz.
Keliu nuėjo mergaitė, gražios, laimingos. Keliu ėjo mergaitės –
gražios, laimingos. (dar žr. psl. 94)
5. Skiriami po pažymimojo žodžio einantys išplėstiniai pažyminiai.
Pvz. Liepose, apsipylusiose žiedais, dūzgė bitės.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!