Vienos dienos fotografija

Ištrauka

Šiais laikais sunku pamatyti žmogų, kuris nuolankiai tarnautų Lietuvai laikydamasis 
net elementariausių įstatymų. Bet kuris asmuo dažnai net nesusimąsto apie šalia esančio gerovę, tad
ką bekalbėti apie valstybę. Kaip mano elgesys gali pakenkti kitam dabar yra nieko vertas klausimas.
Žmonės yra linkę įvardinti tik savo teises, jas ginti, kovoti dėl jų, skųstis, kad jos per menkos ir
panašiai. Tačiau didžiausia problema yra tame, kad žmonės pamiršo savo pareigas, atsakomybes,
prievoles, būtinybes. Gyvename tokiame amžiuje, kai žmogus, dėl asmeninės naudos, materialios ar
nematerialios, yra pasiryžęs bet kam: tai gali būti šantažas, apiplėšimas, arba rimtas nusikaltimas –
žmogžudystė, pagrobimas. Kad apriboti šiuos galimus nusikalstamus veiksmus ir buvo išleisti
įstatymai. Na, žinoma, jie negalioja visiems vienodai, visuomet atsiras ir plėšikų, prievartautojų ar
žmogžudžių. Tačiau įstatymai vis tiek apriboja žmogaus laisves iki tiek, kad žmogus gali siekti sau
naudos, nepakenkdamas kitam asmeniui. Dabar būtų sunku įsivaizduoti žmogų, kuris būtų doras,
sąžiningas, atviras, laikytųsi įstatymų. Greičiausiai jis būtų nesuprastas, juk dabar retas yra tas, kuris
yra visapusiškai įsipareigojęs įstatymams, aplinkiniams, valstybei. Kad suprasčiau, ką reiškia būti
tuo tikru, doru piliečiu, aš bandžiau išgyventi vieną dieną, kai nepaisant aplinkinių atkalbinėjimų ir
pajuokų, besąlygiškai laikiausi įstatymų. O mūsų šalyje vyrauja tikrai nemažai jų. Vienas
pagrindinių ir, žinoma, aukščiausių tai – LR Konstitucija, ir daugelis kitų - Administracinių teisės
pažeidimo kodeksas, Civilinis kodeksas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Kelių eismo
taisyklės, Triukšmo valdymo įstatymas, Transporto lengvatų įstatymas, LR baudžiamasis
kodeksas