Vienatves tema lietuvių literatūroje (Vytautas Mačernis ir Vincas Mykolaitis-Putinas)

Ištrauka

,,Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis
vienatvėje pasidaro dar šiukštesnė.“,- būtent taip teigė vienas iš žymiausių amerikiečių rašytojų,
Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingvėjus. Šiais žodžiais norima pasakyti, kad vieni, patyrę
vienatvę, suranda savo tikrąjį „aš” ir pradeda keistis, o kiti – palūžta. Tada vienatvė tampa ne
atsiskyrimu nuo viso pasaulio, bet susivienijimu su juo, pripildydama mūsų gyvenimą džiaugsmo ir
laimės. Vienatvės tema vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Ryškiausiai savo kūryboje ją vaizdavo
Vytautas Mačernis ir Vincas Mykolaitis-Putinas.
XX amžiaus poeto Vytauto Mačernio kūryboje vienatvės tema vaizduojama pasitelkiant
namų, artimųjų ir tėviškės ilgesį. Būtent eilėraščių ciklas „Vizijos“ yra reikšmingiausias poeto
darbas, kurio turinį sudaro lyrinio subjekto pasakojimai apie vaikystę, joje patirtus išgyvenimus. Jau
pirmojoje rašytojo vizijoje akcentuojama jauki sodybos erdvė, nostalgiški prisiminimai bei skaudus
lyrinio subjekto namų ilgesys. Jaukų aplinkos ir artimos erdvės pojūtį kuria įvairūs ne tik garso,
skonio ar kvapų, bet ir regos jutimai, kurie nurodo, kad tai sava erdvė: „Ir aš matau gimtinį šiaurės
kelią,/ Į saulę degančius namus.“ Ypač svarbus paskutinis vizijos posmas, kuriame akcentuojamas
ryškus namų ir lyrinio subjekto išgyvenimų kontrastas. Nors ir atrodo, kad tėviškėje ramu ir jauku,
tačiau eilėraščio žmogus jaučiasi priešingai: „ Ir baisiai daužosi širdis.“ Tokiais žodžiais nusakomas
skaudus lyrinio subjekto namų ilgesys, o būtent ketvirtojoje vizijoje dominuoja šviesiausias
vaikystės prisiminimas – senolė, kuri buvo namų sergėtoja ir globėja. Šioje vizijoje atskleidžiamas
itin artimas lyrinio subjekto ir senolės ryšys, jos svarba gyvenime, kurią galima sieti ir su rašytojo
biografijos faktais. Vytautas Mačernis buvo itin prisirišęs prie savo senolės, galbūt dėl to tarp šios
vizijos pirmos ir antros dalies toks akivaizdus kontrastas, kuris kuriamas vaikystės prisiminimais
apie senolę ir jausmais po jos mirties. Atskleidžiama, kad mirus senolei neliko namie gėlių, šviesos,
kad „nėra kur veido nevilty priglaust“, kas skatino tikėjimą. Nors prisiminimai apie senolę ir yra
bene svarbiausia vizijų tema, reikšmingas ir lyrinio subjekto išėjimas iš namų erdvės į pasaulį, kuris
akcentuojamas penktojoje vizijoje. Kūrinyje ryškus kelio motyvas, kuris yra tarsi jungtis tarp dviejų
erdvių – svetimos ir artimos. Aplinkos pasikeitimas lyriniam subjektui kelia liūdesį, vilčių ir
tikėjimo praradimą, o negalėjimas grįžti į namus sukelia kančią: „Ir taip užgeso paskutinės
džiaugsmo ugnys, o sieloj gimė pabaigos troškimas.“ Taigi, Vytauto Mačernio eilėraščių cikle
atskleidžiama vienatvės tema ir pabrėžiamos pamatinės žmogaus vertybės – gimtoji vieta,
prisiminimai apie namus.
Vinco Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra
poetas, patiriantis vienatvę ir ieškantis atsakymų į egzistencinius klausimus. ,,Altorių šešėly“ -

intelektualinis psichologinis romanas, kuriame vaizduojamas Liudas Vasaris ir jo kaip kūrėjo kelias.
Visose trijose romano dalyse Liudo Vasario gyvenimas rutuliuojasi „Altorių šešėly“. Romano laikas
trunka aštuoniolika metų – visus tuos metus Liudas Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą:
kaip suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai jam poetinės
prigimties žmogui, yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti prie jų – vadinasi, išsižadėti savęs, pasmerkti
save lėtai dvasinei mirčiai. Pirmoje romano dalyje „Bandymų dienos“ pirmą kartą Vasaris pajunta,
kad jo vidinis pasaulis nesutampa su išoriniu. Artimo draugo Varnėno, kuriuo pasitikėjo ir kurį
gerbė, pašalinimas iš seminarijos, Liudo Vasario mintyse sukelia chaosą. Liucė – mergina, kuri
sužadina Liudo Vasario „mistišką idealo ilgesį“, kuris įkvepia Vasarį kurti - jis prašo pirmąjį
eilėraštį. Kūryba teikia ir didelį džiaugsmą, ir liūdesį, nes kunigo sutana yra atitvėrusi jį nuo
pasaulio. Antroje romano dalyje „Eina gyvenimas“ Liudo Vasario pažintis...