VĮ VMU REGIONINIŲ PADALINIŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PALYGINIMAS PRIEŠ IR PO REFORMOS

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Įmonių finansinės analizės reikšmė ir būtinumas konkurencingos verslo rinkos sąlygomis..10
1.2. Įmonių finansinės analizės šaltiniai ir tyrimo būdai 14
1.3. Įmonių finansinės analizės rūšys 18
1.4. Pagrindiniai finansiniai rodikliai 21
2. DARBO OBJEKTAS IR METODAI 27
2.1. Valstybinių miškų urėdijos charakteristika 27
2.2. Darbo metodai 28
3. DARBO REZULTATAI 29
3.1. Pajamų ir išlaidų analizė 2015 – 2017 m 29
3.2. Pajamų ir išlaidų analizė 2018 – 2020 m 35
3.3 Pajamų ir išlaidų palyginimas 2015 – 2017 m. ir 2018 – 2020 m. laikotarpiais 39
IŠVADOS 40
LITERATŪRA 41

ĮVADAS
Kiekvienos įmonės, dirbančios šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis tikslas yra pasiekti kuo
didesnį pelną. Norint pasiekti kuo didesnį įmonės pelną reikalinga ne tik atnaujinti vidinius
procesus, diegti naujoves, bet ir atlikti savo įmonės veiklos analizę.
Įmonės veiklos analizė - tai priemonių visuma, apimanti visus įmonės padalinius bei veiklos
sritis, kuriose būtų galima padidinti įmonės našumą įvairiose srityse. Ši priemonė naudojama norint
sudaryti galimybes įmonėms išsilaikyti konkurencinėje kovoje su kitomis įmonėmis, tobulinant
savo vidinius mechanizmus optimaliomis sąlygomis pasiekti kuo didesnius tikslus, kadangi įmonėje
vyksta ypač daug procesų, susijusių su gamyba, aprūpinimu bei pardavimu.
2018 m. miškų sektoriuje įvykusi miškų reforma palietė daugelį sričių, tačiau šiame
baigiamajame darbe analizuojamos ir lyginamos visų Valstybinių miškų urėdijos regioninių
padalinių finansinės ataskaitos po miškų reformos (2019 m., 2020 m., 2021 m.) ir prieš reformą
(2015 m., 2016 m., 2017 m.). Miškų reforma yra procesas, kuriuo siekiama peržiūrėti ir pertvarkyti
miškų valdymo ir panaudojimo sistemas tam, kad būtų geriau įgyvendinami miškų valdymo tikslai
ir užtikrintas tvarus miškų naudojimas.
Pagrindinės miškų reformos priežastys gali būti susijusios su ekonomika, aplinka ir
socialiniais veiksniais. Reforma dažnai būna atliekama siekiant:
Efektyviau valdyti miškų išteklius: reformos gali skirtis nuo tradicinio centralizuoto miškų
valdymo modelio į decentralizuotą arba rinkos orientuotą valdymo modelį. Tai gali apimti naujus
teisės aktus, kurie skatina privataus sektoriaus dalyvavimą miškų valdyme arba taiko ekonominės
skatinimo priemones, kad būtų užtikrintas efektyvus miškų naudojimas ir ilgalaikis išteklių
tvarumas.
Apsaugoti miškų ekosistemas ir biologinę įvairovę: reformos gali būti skirtos sustiprinti
miškų apsaugos ir tvarumo priemones.
Skatinti socialinį dalyvavimą ir vietos bendruomenių vaidmenį: reformos gali siekti didesnio
vietos bendruomenių ir tautinių grupių dalyvavimo miškų valdyme ir naudojime. Tai gali apimti
konsultacijas su vietos gyventojais, tradicinių žinių ir vietos išteklių pripažinimą, bei teisinių
priemonių, skatinančių vietos bendruomenių dalyvavimą ir naudą iš miškų valdymo.