Veterinarinės vakcinos ir jų panaudojimas gyvulininkystėje ir paukštininkystėje

Ištrauka

Veterinarinės vakcinos ir jų panaudojimas gyvulininkystėje ir paukštininkystėje
,,Gyvūnų biotechnologijų‘‘ dalyko referato darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Vakcinų rūšys ir efektyvumas 4
2. Bakterinės kilmės ligos 4
2.1. Bruceliozė 4
2.2. Tuberkuliozė 5
2.3. Veršelių viduriavimas 6
2.4. Histotoksinės klostridijos 7
3. Virusinės kilmės ligos 7
3.1. Mėlynojo liežuvio liga 7
3.2. Paragripo 3 virusas 8
4. Paukščių ligos 9
4.1. Paukščių gripas 9
4.2. Niukaslio liga 9
4.3. Infekcinis bronchitas 10
4.4. Infekcinis rinotracheitas 11
4.5. Dėslumo mažėjimo sindromas (DMS) 11
5. Paukščių vakcinacijos metodai ir programos 12
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

ĮVADAS
Norint kontroliuoti virusinių ir bakterinių ligų pasireiškimą ir plitimą neužtenka ūkiuose
užtikrinti vien biosaugą ir geras higieninias sąlygas, ypatingas dėmesys skiriamas vakcinacijai [1].
Žemės ūkių valdymo veiksniai, tokie kaip: temperatūra, ventiliacija, pakratų kokybė, gyvulių ar
paukščių tankumas, amoniako lygis, dulkių koncentracija labai svarbūs, kontroliuojant tiek virusines,
tiek bakterines ligas. Antimikrobinių medžiagų vartojimas taip pat naudingas kovojant su antrinėmis
infekcijomis, tačiau gydymas vaistais neturi reikšmės kontroliuojant virusų sukeltas infekcijas.
Nors aukšto lygio biosauga labai svarbi ligų kontrolėje, tačiau virusinių ligų atveju, kai virusas
plačiai paplitęs aplinkoje ir labai greit plinta, dėl to net visiškai laikantis higienos normų ne visada
įmanoma apsaugoti gyvulius nuo užsikrėtimo. Taigi ligų kontrolė didele dalimi priklauso ir nuo žemės
ūkio gyvuliams ar paukščiams suformuoto imuniteto, atliekant jų vakcinaciją [1-2].
Darbo tikslas: Įvertinti veterinarinių vakcinų panaudojimą gyvulininkystėje ir
paukštininkystėje bei jų įtakojimą gyvūnų sveikatingumui.