VERTYBĖS MOKYKLOJE

Ištrauka

TURINYS
KLAUSIMAI........................................................................................................................................3
VERTYBĖS MOKYKLOJE................................................................................................................4
LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................................9

KLAUSIMAI
1.Kokia yra mokslinio tyrimo eiga?
2.Kokius žinote mokslinio tyrimo projektavimo ir informacijos rinkimo metodus?
3.Kokie veiksniai daro įtaką asmenybės ugdymuisi?
4.Iš ko susideda ugdymo sąveika?
5.Kuo skiraisi mokytojas nuo ugdytojo?
6.Iš kokių elementų susideda mokymo turinys?
7.Kokią mokymosi metodų klasifikaciją pasiūlė L. Jovaiša?
8.Kas yra susiliejantis ugdymas ir kokiais principais vadovaujasi?
9.Kodėl kritinis mąstymas turėtų užimti svarbią vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime?
10.Kokie yra Lietuvos švietimo reformos tikslai?

VERTYBĖS MOKYKLOJE
Vertybės – tai idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai,
kuriuos bendrąja prasme būtų galima įvardinti kaip atitinkamų reiškinių, dalykų viziją, užsibrėžtą
siekį, kuriais žmogus vadovaujasi gyvendamas, dirbdamas, auklėdamas savo vaikus, kurdamas savo
ateitį.
Vertybės mumyse susidėlioja pagal reikšmingumą, kiekvienas žmogus turi individualią
vertybių sistemą, kurios nerasime pas kitą žmogų. Kai kurios vertybės gali atsikartoti atskirose
žmonių grupėse: šeimoje, giminėje, tautybėje. Vertybės neaplenkia nei vieno žmogaus ir lydi mus
kiekvieną dieną – padeda atskirti gėrį nuo blogio, viską įvertinti pagal savo vertybių sistemą, jų
pagalba mes judame pirmyn, planuojame, kuriame savo ateitį.
Remiantis Kuzmicku (2001), vertybes galima skirstyti į žemesnes ir aukštesnes,
pagrindines ir antraeiles, vietines ir plačiai paplitusias, laikinas ir ilgalaikes. Pagrindinės vertybės
yra estetinės, gyvenimo, politinės. Ilgalaikės vertybės, tai vertybės, kurias puoselėja keletą kartų.
Nors kiekvienai kultūrai būdingos savitos vertybės ir bėgant laikui keičiasi požiūris į jas, tačiau
tokios amžinos vertybės kaip šventumas, dorovė, gyvybė yra atsparios laikui, jos perduodamos iš
kartos į kartą, išlieka žmonių sąmonėje kaip pagrindiniai gyvenimo siekiai, tikslai. Aukštesniojo
lygio vertybės nurodo žmogaus gyvenimo kryptį, sudaro pamatą kitokių, žemesnio lygio vertybių
formavimuisi. Laikinosios vertybės yra smulkesnės egzistencijos plano dalys. Jos nėra atsparios
laikui, nes keičiasi žmogui augant tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Amžinos ir laikinos vertybės
tarpusavyje glaudžiai sąveikauja ir yra neatsiejamos, jos papildo viena kitą. Pirmojoje vietoje turi
būti dvasinės vertybės ir būtent jos turi padėti siekti materialinių. Jei bus priešingai, neišvengsime
visuotinio gobšumo, savanaudiškumo, abejingumo ir kitų dalykų, kurie stabdo žmogaus, kaip
asmenybės, vystymąsi.