Verslo etikos kurso santrauka

Ištrauka

Verslo etikos kurso santrauka
VERSLO ETIKA IR DALYKINĖ KOMUNIKACIJA

1. Bendravimo, moralės ir etikos ryšys, vertybinės orientacijos.
Etika yra mokslas apie gyvenimo išmintį, apie geresnio gyvenimo ir sugyvenimo
paieškas, apie žmogaus gyvenimo prasmės esmines problemas. Etika kartu su morale ir dorove
apima visą visuomenės ir asmenybės gyvenimą . Bendravimo etika - tai taikomosios etikos dalis,
kuri savomis priemonėmis sprendžia bendravimo klausimus. Ji aprėpia daug sąvokų ir
kategorijų: empatiją , bičiulystę, pagarbą ir kt. Šiomis sąvokomis bendravimas aprašomas ir
modeliuojamas, jomis reiškiama žmonių santykių dorovinė esmė. Dalis bendravimo etikos
kategorijų kartu yra ir vertybės; meile, draugystė, ištikimybė, gerumas, kilnumas ir pan.
Bendravimo etika, kaip ir etika apskritai, nėra tiktai mokslas ir šiais laikais nepriklauso
vien filosofijos sričiai. Tai kartu ir sugyvenimo, gyvenimo meno, vidinės refleksijos ir savimonės
mokslas, glaudžiai susijęs su bendravimo psichologija. Nors bendravimo etika gali nagrinėti kai
kuriuos bendravimo psichologijos klausimus, tarp jų yra ir esminių skirtumų. Bendravimo
psichologija tiria ir aprašo žmonių bendravimo dėsningumus, o bendravimo etika ne tik
interpretuoja šiuos dėsningumus, bet ir normina žmonių tarpusavio santykius, nurodo, kaip
reikėtų elgtis, pateikia tam tikrus dorovinius orientyrus.
Moralė (lot. mos mores – reiškia paprotys, įprotis, iš to moralis – teisingas, moralus) yra
vienas iš svarbiausių visuomeninių institutų ir pagrindinių normatyvinio žmonių elgesio
reguliavimo būdų. Kartu tai ypatinga visuomeninės sąmonės forma ir visuomeninių santykių
(moralinių santykių) rūšis, kurią tyrinėja etikos mokslas. Akivaizdu, kad bet kuri visuomenė,
susidedanti iš daugybės individų, turinčių skirtingus tikslus ir interesus gali sėkmingai
funkcionuoti tik tuo atveju, jeigu visi jos nariai paklus bendriems socialiniams dėsniams. Jų
interesų suderinamumo funkcija šalia kitų normatyvinio reguliavimo tipų (pvz., teisės, papročių,
tradicijų, administracinių reikalavimų) atlieka ir moralė, kuri glaudžiai su minėtaisiais tipais yra
persipynusi, bet kartu ir išsiskirianti.
Moralė - tai socialinis institutas, susidedantis iš elgesio standartų sistemos, kurią
pripažįsta ir linkę jos laikytis visi kultūrinės bendruomenės nariai. Taip suprasta moralė įsikūnija
atitinkamuose gėrio ir blogio vertinimo modeliuose. Savo ruožtu šie modeliai kartu su kitomis

tradicijų, papročių rūšimis perduodami iš kartos į kartą. Tokiu būdu moralė turi objektyvų statusą
kaip individo elgesio taisyklių „visumynas“. Panašiai kaip politiniai įstatymai ar gimtoji kalba
egzistuoja nepriklausomai nuo individo, taip ir moralė (bei jos standartai) egzistuoja
nepriklausomai nuo individo – priima jis ją ar ne. Žmogus nesukuria savų ( moralumo) taisyklių,
- nes kurdamas savas taisykles jis visada pasirems normomis, kurios egzistuoja visuomenėje.
Priešingu atveju – jo siūlomas elgesio kodeksas bus nepriimtinas kitiems visuomenės nariams, su
kuriais jis neišvengiamai bus priverstas bendrauti.
Egzistuoja skirtingi požiūriai į moralę. Vieni vadovaujasi savo gyvenime morale, jos
normomis kurią jiems primeta visuomenė ir jos kultūra. Kiti - nelinkę paprastai paklusti
visuomenėje įsitvirtinusios moralės reikalavimams.
Galima tarti, kad moralė – yra tai, ką turi daryti žmogus, kad jo elgesys atitiktų
visuomeninio elgesio normoms, tuo tarpu etika – nagrinėja moralės normų, egzistuojančių
socialinėje sferoje, filosofinius argumentus „už“ ir „prieš“. Šių pastangų rezultatas - normų
sistemos pagrindimas, remiantis kruopščiai suformuluotais ir giliai išanalizuotais principais.,
tokiais kaip pvz., asmens neliečiamumas, žmogaus teisės, teisingumas, teisingas paskirstymas,
labdara ir kt.
Etika (moralės filosofija) – tai mokslinė disciplina, kuri tyrinėja socialinę moralę.
Socialinės moralės normų pažinimas yra neatsiejama individo socializacijos proceso dalis.
Socializacija – tai socialinės sąveikos procesas, kuriuo metu žmonės perima žinias, vertybes,
nuostatas, elgesį, būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje. (Socializacijos procesas yra
sąlygotas dviejų dalykų – mūsų biologinės prigimties ir kultūros.) Pirmame socializacijos
proceso etape (vaikystėje) tenka išmokti skirti moralės taisykles...